Idėjos iš Debesylos galvos

Nėra kada rašyti. Nėra kada rašyti. Nėra kada rašyti.

Išleista 2016-11-22 į 365 Tekstai
Nera kada rasyti

Dienos tikslas: 176 žodžiai. Parašyta: 314Foto autr.: Vi Kontrimaitė

Visiškai nėra laiko, kada galėtum rašyti. Yra laiko tik valgyti, miegoti, skaityti knygas, tvarkytis namus, dirbti darbus, prižiūrėti vaikus, žiūrėti į feisbuko sieną, žiūrėti į tualeto sieną sėdint ant sosto…

…Viskam. Išskyrus rašymą.

Tai aš kartoju sau kasdien. Kiekvieną dieną. Kiekvieną minutę.

…Na, tiksliau meluoju – nekartoju. Juk jei kartočiau, turbūt atrodyčiau kaip beprotis. Aš tik priimu tai kaip tikrą tiesą.

Kaip tie žmonės turi laiko pakeisti pasauliui?

Kaip Čarlzas Darvinas, Josefas Džiugašvilis Stalinas ir Antanas Škėma rado laiko savo darbams? Kaip?

Jie, rodos, neturėjo laiko mašinų ar magiškų galių. O jei turėjo – niekas to neatrado. Tačiau per tas pačias 24 valandas paroje ir 7 dienas savaitėje jie padarydavo tai, ko kiti nepadarydavo visą savo gyvenimą.

  • Ar tai talentas viską padaryti greičiau nei kiti?
  • Ar tai talentas ir įgimtos žinios, kurių nereikėjo įgauti ir tik tereikėjo įpakuoti bei parduoti?
  • Ar tai kažkoks beprotiškas užsispyrimas kasdien miegoti po 3 valandas, o likusį laiką skirti darbui?

Tai klausimai, kankinantys mane.

Ir vienas klausimas apibendrina visus šiuos klausimus:

O tai kaip aš galėčiau rasti laiko rašymui?

Kaip rašymą paversti užduotimi numero uno? Kaip visada palikti laiko rašymui?

  • Ar man išmesti visas veiklas, kurios nesusijusios su rašymu? Bet… Ar ne visada aš galiu rasti priežasčių ir būdų, kaip daryti kažką kito?
  • Ar man bandyti save prisiversti kasdien imtis rašymo ir liautis ieškojus geresnių laikų bei geresnių akimirkų?
  • Ar man iš mano gyvenimo pašalinti viską, kas gali blaškyti, įskaitant radiją, ūsus (dėl jų nepaliaujamo taisymosi), internetą, knygas, draugus ir… Ką žinau, kažkaip pašalines mintis?

O gal yra dar kažkoks būdas, kaip visada rasti laiko rašymui, apie kurį nesu girdėjęs? Nes šiuos tris būdus jau, rodos, esu išbandęs. Gal ir nelabai veiksmingai (jei būtų būtų veiksminga – rašyčiau dažniau ir daugiau, turbūt), bet visgi išbandžiau.

Ar aš kažką praleidžiu ir nepastebiu? …Ar tai tik mano asmeninė bėda, kurią turiu išspręsti su dar viena (ir dar viena) užsispyrimo ir bandymų banga?

Garsiai mąstantis,
Danielius