Idėjos iš Debesylos galvos

Kodėl kūryboje vienas yra geriau už tris?

Išleista 2019-04-24 į Užrašai
pndregaofou

Šis įrašas parašytas 2013 metų rugsėjo 9 dieną.


Jei tu tik pradedi (arba gal net nepradėjai) kurti turbūt darai šitai:

  • Bandai surasti temą kuri patiktų visiems
  • …Sukurti kažką kas išspręstų problemas visur ir visada
  • …Ir galiausiai kartu būtų originalu, įdomu bei nauja.

Patikėk, aš tai gerai žinau – pats tai dariau.

Aš ištisus kelis metus dirbau prie vieno kartografijos projekto, kuris buvo kartu enciklopedija, žemėlapių rinkinys, ateities visatos pagrindai ir septynių dalių romanas. Aš siekiau sukurti kažką neapibrėžto ir milžiniško, bet kartu neįtikėtino.

Jei tu esi jau daug ko sukūręs žmogus, tau jau vargu ar bus netikėta, kad per tuos du metus darbo (kurio metu viską perdariau tris kartus) aš taip ir NESUKŪRIAU kažko TIKRAI gero.

Ne, tai nebuvo todėl, kad aš prastai kūriau. Palyginus su kitais, mano žemėlapiai buvo neprasti, fantazija irgi nesiskundžiau. Rašymo dalis – taip, ji buvo siaubinga. Bet bendrai darbas nebuvo prastas.

…Štai tikroji priežastis: Aš nesukūriau kažko neįtikėtino, nes aš bandžiau vienu ypu padaryti pernelyg daug.

Man nepavyko nes aš netikėjau, kad gerai kūrybai reikia paprastumo.

Paprastumas yra gerai tavo kūrybai

Aš nesakau, kad paprastas kūrinys yra geras kūrinys. Aš sakau, kad geram kūriniui sukurti reikia paprastumo. Tai dėl vienos priežasties.

Sukurti vieną gerą kūrinį yra lengviau nei penkioliką gerų.

Ką, nejaugi man sakysi, kad tu ir kuri tik vieną kūrinį? Patikrinkime tai: pagalvok apie tai ką tavo kūrinys duos kitiems (ar tau), kitaip tariant, prisimink mokyklos laikus ir surask pagrindines kūrinio mintis.

Ką tavo kūrinys duoda ir sako? Jei pagrindinė tema yra tik viena – tau labai pasisekė. Jei dvi – dar vis nieko tokio. Bet jei į galvą šauna iškart trys ar net daugiau temų tada tau reiktų sunerimti.

Leisk paaiškinsiu, kaip manai, kodėl yra sakoma apie gerus kūrinius, kad tie palietė širdį, sielą ar jausmus, bet nesakoma, kad jie davė per galvą ar šonus?

Paprasta – vienas aštrus ašmuo geriau pakibina ir išjudina, nei didelis bei platus sniego kastuvas. Tu, kaip kūrėjas, turėtum šitai įsidėmėti.

Sekantį kartą, skaitydamas kokią E.M.Remarko knygą, žiūrėdamas kokį Žiedų Valdovą ar prisidėdamas prie Charity water atkreipk dėmesį – ką tie kūriniai tau nori perduoti? Ir kiek temų tuose kūriniuose yra?

Ar pastebi, kad juose visos mažytės dalelytės sueina į vieną bendrą temą?

Žiedų valdovas, Žvaigždžių karai – gėris visad laimi prieš blogį, Jurassic Park – nežaisk su gamta, Frankenšteinas – yra dalykų su kuriais irgi nedera žaisti, Lietuvos Tautiška giesmė – Lietuva didingų žmonių šalis.

Taip, visi tie kūriniai sudaryti iš daug mažesnių dalyčių. Žiedų valdove gali rasti ir draugų draugystę, ir pasiaukojimą. Lietuvos himne – kartu ir didingą praeitį, ir šlovingą ateitį. Tačiau gale viskas sueina į vieną temą.

Ką tai tau reiškia

Tau, kaip kūrėjui, tai turėtų būti svarbu. Na, jei tik nenori kartoti mano klaidų.

Kiekviena papildoma tema, nesueinanti su likusiomis temomis, tau yra papildomas galvos skausmas. Didelis, didelis galvos skausmas. Ir tu to tikrai nenori.

Kaip manai, ką lengviau sukurti, vieną gerą istoriją apie 20-metį rašytoją gyvenantį Kaune, ar keturias tiek pat geras istorijas apie skirtingus žmones, skirtingais laikais, visai skirtingomis temomis?

Man nepavyko sukurti savos enciklopedijos kadangi aš bandžiau kurti ne tiesiog vieno žmogaus istoriją, ne šeimos istoriją, ne miestą, žemyną ar visą pasaulį. Man tai nepavyko kadangi aš kūriau visą visatą. Ar tu įsivaizduoji kiek tai daug galimų temų?

Jei nori sukurti gerą kūrinį tau privalu nušlifuoti kiekvieną kampelį, privalu padaryti jį visą vieningą. Deja, kai tu turi suvaldyti dvi saulės sistemas, jų planetas, žemynus, miestus ir salas… Tai darosi sudėtinga.

Jei tu nori kada išleisti savo kūrinį į pasaulį ir nori jo pasisekimo, jo kūryba privalo būti aprėpiama tau pačiam.

…Antraip tu ir iki mirties nepabaigsi, o ir tavo anūkams dar liks ką veikti.

Na, arba, išleistum kūrinį ir ankščiau, bet kūrinyje iš penkiolikos temų bent keturiolika tikrai bus ne tokios geros kaip kažkuri viena. O tavo darbo vertintojai (tie kam skiri savo darbą) tai tikrai pastebės.

Padaryti paprastą sudėtingu sugeba visi. Bet ar dažnas sugeba supaprastinti?

Vienas geras darbas yra geriau nei trys prasti

„Kuris skaičius didesnis, penki ar vienas? <…> [Iškelia kumštį] …Vienas. Viena kariauna, suvienyta po viena vėliava, su vienu tikslu.“

Baratheon, A Song of Ice and Fire

Norint sukurti gerą kūrinį tau nereikia kažko labai didingo ir labai originalaus. Tau tereikia pasistengti, kad tavo kūrinys būtų GERAS.

Jei tu tik pradedi kurti, nebandyk sukurti visos kosminės odisėjos ar išspręsti viso pasaulio problemų iškart. Antraip patirsi tokią nesėkmę kokią patyriau aš.

Vėliau, va, vėliau tu jau galėsi apjungti savo pradinius darbus į vieną. Panašiai kaip aš Debesyloje sujungiu vienus straipsnius su kitais, tęsdamas mintį.

Taigi, jei nori sukurti kažką neįtikėtino:

Geriau paimk vieną vienintelę temą kurią nori perduoti kitiems…

…Ir ja pasidalink. Taip kaip tu geriausiai sugebi.