Mūsų gyvenimas tėra spėlionės… Taigi ko sieki tu?

365 tekstai savęs pažinimas
Pamąstymai ir juodraščiai

Dienos tikslas: 130 žodžiai. Parašyta: 311.

Didžiausia bėda galvojant apie gyvenimo pabaigą yra… Mes visai nenutuokiame, kaip ji atrodys. Tiesą sakant – sunku teisingai nuspėti ir gyvenimą vos trims metams į priekį, ką jau kalbėti apie visą jo trukmę.

Didžiąja dalimi mūsų gyvenimas yra spėlionė. Kaip jis buvo ir mūsų tėvams ar seneliams – gali eiti ir jų paklausti, ką jie planavo, kai buvo jaunesni, ir ką išties padarė.

Nuo pat akimirkos, kai pradedame galvoti savo galva, trokštame tapti kažkuo. Dažniausiai kažkuo žinomu, sėkmingu, turtingu, laimingu ar panašiai – nesvarbu, ar tai nusakoma profesija, ar šeimoje trokštamų vaikų skaičiumi.

Tačiau.

1) Mes nežinome, ar tais žmonėmis tapsime.

Tiesą sakant, net jei ir planuojame arba tėvai nuo vaikystės už mus planuoja ateitį, nežinia, ar tai išsipildys. Turbūt geriau tai vadinti „spėjimais“, o ne „planais“.

Avarijos, širdies smūgiai, ginkluoti budistų teroristų išpuoliai, neviltis bei troškimai nusižudyti, pasikeitusi ekonomika, politinė sistema ar pomėgiai. Visa tai gali nutikti. Galbūt ne vienu metu (pripažinkim, tai būtų įdomus scenarijus), bet užtenka ir vieno šių dalykų.

Šioje vietoje galėčiau pateikti kelias dešimtis pavyzdžių iš žymių ar nelabai žymių žmonių gyvenimų. Bet patingėsiu tai padaryti, nes tikiu, kad tu pats jau prisiminei bent vieną.

Jei visgi ne – tada sakyk, ar šią akimirką tikrai sieki ir trokšti to, ko labiausiai troškai būdamas septynerių? Septyniolikos? Ar dvidešimt septynerių?

2) Dažniausiai šiais žmonėmis netampame.

Net ir nepaisant to, kad stengiamės, tempiame save lyg gumą, skaitome saviugdos knygas ir visokias Debesylas ar dirbame po 15 valandų per parą bei vargstame vis labiau. …Vis tiek nieko negauname.

Tiesą sakant, kai kurie žmonės net pradeda mąstyti taip:

„Dirbu, dirbu ir nieko neuždirbu. …Vadinasi reikia dirbti dar daugiau!“

– Galbūt tavo mintys?

Tačiau kodėl? Dėl ko?

Kodėl manoma, kad jei toliau darysi, ką darei ir kas nesuveikė, tai stebuklingai pradės veikti? Po dar vienos dienos nekenčiamame darbe, dar kelių naujų pažinčių ar kai santaupos banke perkops penkių nulių zoną?

Tai vėlgi ne retoriniai klausimai. Atsakyk į juos.

Klausiantis,
Danielius

Parašykite komentarą

Palikite komentarą. Anonimiškai.