Idėjos iš Debesylos galvos

Apžvalga: Francine Jay „Laimė turėti mažiau“

Išleista 2016-10-04 į 365 Tekstai
Knyga laime tureti maziau

Dienos tikslas: 108 žodžiai. Parašyta: 376.

Man visada keisti atrodo žmonės, sakantys, kad iš tinklaraščio rašymo jokios naudos. Kam čia švaistyt tą laiką? Gi galima nuveikti daug ką geresnio!

Tačiau lietuviškai viena po kitos leidžiamos tinklaraštininkų knygos rodo ką kitą.

Leo Babautos „52 pokyčiai“, Francine Jay „Laimė turėti mažiau“, Tim Ferris „4 darbo valandų savaitė“, net lietuvio Alex Monaco „Laimingi šunsnukiai“ tiražai rodo, kad šie kūriniai palieka įspūdį. Nepaisant to, kad šių knygų turinys dažniausiai tėra kopijavimas ir įklijavimas iš autorių tinklaraščio.

Tiesa, „Laimė turėti mažiau“ knygos autorė nėra tokia žinoma, kaip du pirmieji vyrukai. Bet net ir jos knyga pasirodė ne tik angliškai.

Francine pasakoja apie paprastumą, minimalizmą, daiktų (daugiausiai) atsisakymą savo gyvenime ir kaip tai galima pritaikyti savo kasdienybėje.

Kaip jau gali atspėti – aš esu minimalistas – tai natūralu, kad šis 2016 metų leidinys patraukė ir mano akį.

Trumpas įvertinimas balais, jei tingi skaityti toliau: 6/10

  • Knygos dizainas: 8.5/10. Paprastas, lengvai skaitomas, aiškus. Deja kartu – nuobodokas. „Tyto albos“ leidykla turbūt neišsiskiria gerais dizaineriais.
  • Rašymo stilius: 2/10. Kaip atgrasyti žmogų nuo minimalizmo? Duok jam šią knygą. Tuojau paaiškinsiu, kodėl vertinu taip blogai.
  • Idėjų kokybė: 7/10. Knygos filosofija, mintys ir turinys yra patikimas, nes autorės Miss Minimalist(.com) puslapyje galime matyti visą jos istoriją ir kaip minimalizmą pritaiko savo gyvenime. Bet trūksta kažko daugiau.

Taigi, pasakoju plačiau…

Knygoje labiausiai patiko:

Jos struktūra. Nuo filosofijos paaiškinimo iki bendro požiūrio į tvarkymąsi, išsamių kambarių apsikuopimo instrukcijų ir dar daugiau idėjų paprastumui. Tai buvo gerai.

Knygoje labiausiai nepatiko:

Žodžių gausa.

Švenčiausi Dievai, gyvenantys rašytojų Olimpo kalno viršūnėje, kodėl jūs dovanojote kalbėjimo mūzą Francinai, tačiau nepaskyrėte jai tylėjimo mūzos? Kodėl?

327 lapai. Visi jie pilni raidžių, žodžių, sakinių… Kuriuose turbūt tik 20% – naujos idėjos, o visa kita tik pakartojimas to, kas jau pasakyta. Iš esmės 80% knygos galima tiesiog išmesti ir NIEKAS nepasikeis. Nes tas pačias idėjas, kaip tvarkyti Svetainę, autorė pakartoja ir Virtuvei.

Kur čia minimalizmas? Jei nori daugiau sužinoti apie minimalizmą, rekomenduoju šį savo straipsnį, „Tinginio manifestą“ arba Leo Babautos knygas. Tinka ir Marie Kondo „Tvarkingų namų stebuklas“.

Knygą rekomenduoju:

Norintiems gyventi paprasčiau ir ramiau, tačiau nebijantiems skaityti lapą po lapo besikartojančių pavyzdžių ir įsijausti į Amerikiečio vaidmenį. Teksto vertėjai (žiūriu į tave, Rita Vidugiriene) net nepasivargino išnašose pateikti lietuvišką Salvation Army alternatyvą Caritas.

Knygos tikslas ir idėjos geros – bet jos velniškai ištęstos. O kas šiais laikais turi laiko skaityti besikartojančias mintis?

Šiek tiek knyga nusivylęs,
Taviškis Danielius