Antanas Bakšys: Kaip aš pradėjau keltis 6-tą valandą ryto?

įpročiai produktyvumas
Interviu

Kai kuriems žmonėms (ar gyvuliams, tokiems kaip aš) atsikelti anksti ryte labai lengva. Kitiems – atsikelti ankščiau nei vidurdienis yra sunkiai įveikiama užduotis.

Taigi, kas skiria žmones, kurie sugeba nugalėti tą milžinišką tingulio ir „dar penkių minučių“ milžiną ir keltis net 06:00 ryto… Ir tuos, kurie nesugeba?

Šiandien aš, Paršelis Antanas, šnekinu savo bendravardį Antaną Bakšį. Jauną studentą, vystantį įvairius verslus ir veiklas Lietuvoje.

Ir nors jo CV atrodo įspūdingai – jis toks pat paprastas pilietis kaip ir daugelis kitų. Nes kovoja su tom pačiom dažnai pasitaikančiom priklausomybėm (tingulio), disciplinos trūkumu ir panašiai.

Na, bet geriau leisiu viską papasakoti pačiam Antanui.

Labas! Pirmiausiai prisistatyk. Penkiais arba mažiau sakinių – kas tu toks?

Aš esu Antanas, nepailstantis svajotojas ir tobulumo bei žinių siekėjas.

Konkrečiau, vystau tarptautinį technologinį verslą „SearchNode“, kurį pradėjau su draugais būdamas 16-kos metų.

Dabar man – 21-eri. Tarp klientų turime vienas didžiausių el. parduotuvių Rytų Europos regione bei Jungtinėje Karalystėje.

Ar dažnai keli sau iššūkius? Kur dešimtbalėje skalėje nuo Bailaus nuobodylos iki superherojaus Betmeno padėtum save?

Iššūkius sau keliu dažnai. Turiu keistą fobiją – nustoti tobulėti ir ieškoti geriausios gyvenimo konfigūracijos, todėl visada stengiuosi visas gyvenimo sritis tobulinti. Perfekcionizmas, matyt.

Skalėje sau duočiau 7, nes dar yra labai kur daug tobulėti.

Papasakok, kokio iššūkio ėmeisi ir kokios buvo jo taisyklės?

Iššūkis – kiekvieną rytą atsikelti 6:00.

Taisyklės buvo paprastos – nenuspaudinėti mygtuko „snausti“ ir suskambus žadintuvui iškart atsikelti. Ir taip kiekvieną dieną, kol tai pasidarys įpročiu.

O kodėl pasirinkai šį iššūkį?

Turėjau problemą, kad negaliu atsikelti anksti, nuspaudinėju „snausti“ mygtuką ir galiausiai atsikeliu 9:00-10:00. Darbe atsirasdavau 11:00 – vos ne pietų metu.

Tas mane labai graužė iš vidaus, nukentėjo darbas, pramiegodavau asmeninį laiką, nes tekdavo darbe užsibūti iki vėlumos. Supratau, kad reikia keistis.

Apskritai, kaip sekėsi siekti savo tikslo?

Pradžioje buvo labai sunku atsikelti. Bet tiesiog kas rytą sau įrodinėjau, kad su kiekviena diena bus lengviau. Žinodavau, kad kai pradedi sirgti gripu, pirmos dienos sunkiausios – po to vis geriau.

Be abejo, buvo išimčių.

Vakarėlis, po kurio reikėdavo ilgiau pamiegoti, ar dar kažkas. Visgi kiekvieną dieną keltis buvo vis lengviau, o dabar atsikeliu beveik be žadintuvo, žvalus ir kupinas energijos.

O kas labiausiai trukdė tavo kelyje?

Ech, tinginystė. Kartais juk taip gera dar pasnausti valandėlę. Stengiuosi su ja tvarkytis daugumoje sričių, nes ji mėgėja mane aplankyti, kai to visai nereikia.

Taip pat trukdė „tūsai“. Jei kažkur vakarėlyje ar bare su draugų kompanija užsibūdavau iki išnaktų, jau viskas aišku, kad nebeatsikelsiu anksti.

Todėl disciplina labai svarbu, bet išimčių galima padaryti. Svarbu, kad jos nepakenktų ilgoje perspektyvoje.

Ką darei, kai buvo sunku ir norėjosi mesti viską šalin?

Sakydavau sau „Ar aš toks silpnas, kad pasiduočiau?“, tada atsirasdavo ir pykčio, kad nesu nevykėlis ir galiu padaryti tai, ką užsibrėžiau. Buvo kelios dienos, kai miegojau iki 8:00-9:00 ryto, bet atsikėlus grauždavo sąžinę, kad miegojau kokias 11-12 valandų.

Kaip jauteisi pabaigęs iššūkį? Ar pasiekei, ko pradžioje tikėjaisi?

Galima sakyti taip, pasiekiau, ko tikėjausi. Dabar beveik nereikia žadintuvo, o ir jaučiuosi puikiai, kai turiu ilgą dieną ir žiūrėdamas į veidrodį sau galiu pasakyti „nu ką, maladiec“.

Ką naujo išmokai savo iššūkio metu?

Supratau, kad atsikėlimas anksti ryte – 6:00-6:30 – visai dienai duoda labai geros energijos. Visą dieną jaučiuosi visiškai kitaip – daug geriau. Diena tampa žymiai ilgesnė.

Atsikeldamas anksti, jau apie 7:00 būnu darbe ir nuo 16:00-17:00 turiu asmeninį laiką. Išmokau, kad iš tokių detalių ir susideda gera savijauta bei sėkmė karjeroje.

Ar turi patarimų žmonėms, kurie norėtų pakartoti arba pralenkti tavo nuotykį?

Auksinė taisyklė – nenuspausti mygtuko „snausti“, atsikelti iš karto, kai suskamba žadintuvas.

Aš asmeniškai naudoju app’są – žadintuvą, kuris tau duoda įvesti „Captcha“ simbolius, kad išsijungtų. Iš karto labai gerai pakelia smegenis.

Ir reikia prisiminti, kad pirmą savaitę bus sunkiausia, paskui lengvės ir galiausiai žadintuvo galbūt visai nebereikės.

Taaaiii… Kokio iššūkio imsiesi dabar? Ar jau turi idėjų arba slaptų troškimų?

Medituoti 30 dienų iš eilės ir 30 dienų iš eilės rytais daryti tempimo ir pilvo preso pratimus.

Antrasis einasi sklandžiai – kažkaip nėra sunku ryte prisiversti pasimankštinti. Pirmasis – kol kas sunkiai, bandau atrasti tinkamą motyvaciją. 🙂

Ačiū, Antanai!

Tai tokios tokelės. Pasirodo, galima labai gerai save motyvuoti su žodžiais sau „tai ką, nejaugi aš toks nevykėlis?“ ar kitais, panašiais į šiuos. Galbūt iš kito žmogaus lūpų tokia frazė skambėtų nemaloniai, bet iš savųjų – suteikia jėgų.

…O ką jau kalbėti apie žinojimą, kad viso to gale sau galėsi pasakyti „šaunuolis“. Turbūt ne veltui sakoma, kad pokalbis su savimi yra vienas geriausių būdų tobulėti.

Beje, ankstyvo kėlimosi tikslas nėra jau toks retas. Šefas Danielius irgi yra tai daręs savam mėnesio trukmės eksperimente. Tiesa, jis dabar keliasi tik pagal saulę – kol ji nešviečia, nesikelia. Net jei žiemą prašvinta tik devintą ryto.

Na, linkiu jums gerų iššūkių ir iki kito karto!

Pagarbiai Jūsų,
Paršelis Antanas

Parašykite komentarą

Palikite komentarą. Anonimiškai.