Kas yra emocinė laisvė?

Straipsnio autorius: Danielius Goriunovas / Debesyla

Danielius Goriunovas / Debesyla

Dalinuosi ką patyręs, nes kažkas paprašė.

Neseniai pagalvojau – kas vis dėlto yra ta emocinė laisvė? Pamenu, rodos, dabar jau labai seniai, išgirdęs tokią frazę kaip „emocinė laisvė“, pagalvodavau, jog tai yra tas dalykas, kurio aš noriu.

Atrodydavo, jog emocinę laisvę turinčiam žmogui viskas sekasi puikiai, jis gauna viską, ko nori.

Jis yra drąsus, pasitikintis, atsipalaidavęs. Žmonės jam pritaria, jis sau pritaria. Bet kai dabar išgirstu šią frazę, ją girdžiu visiškai kitaip.

Tie, kas siekia emocinės laisvė, susiduria su dviem gyvenimo poliais.

Iš vienos pusės – mes turime begalę prisirišimų šiame gyvenime, iš kitos pusės – turime begalę dalykų, kurių nemėgstame ar nenorime patirti, pavyzdžiui, nemėgstamo darbo ar baimių.

Jeigu žmogus „tvarko“ vien tik dalykus, kurių nemėgsta, anksčiau ar vėliau jis pradeda priimti gyvenimą tokį, koks jis yra ir pradeda džiaugtis juo.

Sumažėja baimių kiekis, atsiranda drąsos ir pasitikėjimo. Ir toks žmogus dažniausiai neria į gyvenimą ir bando visomis išgalėmis būti sėkmingu žmogumi ir išpildyti visus savo norus.

  • Tačiau ar tai emocinė laisvė?
  • Ar tik priklausomybė nuo sėkmės ir gražios gyvenimo istorijos?
  • Ar toks žmogus kada nors baigs siekti tikslų ir pailsės?

Kita medalio pusė – dalykai, kuriuos mes mėgstame bei esame prisirišę prie jų. Žmonėms juos „numesti“ yra žymiai lengviau nei dalykus, kurių nemėgstame.

Dažnas net nenori matyti dalykų, kurių nemėgsta ar dirbti su baimėmis, pykčiais, nes tai nėra malonu.

Jeigu žmogus „dirba“ su prisirišimais, anksčiau ar vėliau jis patiria įvairias nestandartines gyvenimo patirtis. Nukrenta prisirišimas prie sėkmės ir pasaulietiškų norų. Atsiranda laisvė laisvai mąstyti.

Dažnai žmonės pakliūna į spąstus, kuriuose labai lengvai gali numesti norą ko nors siekti, vietoj to, kad siekti.

…Ir nemato fone pasislėpusio priešiškumo. Tai yra vienas iš polių, kai tvarkai tik prisirišimus.

Aukso viduriukas yra tvarkyti ir prisirišimus, ir priešiškumus. Tuomet esi ne tik turintis galią kurti ir judėti gyvenime, bet ir laisvas nuo kitų žmonių tau primestų norų bei siekių ar amžino jų siekimo.

Esi laisvas net nuo visos savo istorijos.
Esi laisvas net nuo „aš“ idėjos.

Būtent apie tokią laisvę ir galvoju. Ir manau, kad tokios laisvės ir turėtume siekti. Visgi tai laisvė, už kurią kovoti verta.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *