Trumpų istorijų kūrimo žaidimas: Krokodilas mieste

Straipsnio autorius: Danielius Goriunovas / Debesyla

Danielius Goriunovas / Debesyla

Dalinuosi ką patyręs, nes kažkas paprašė.

Dienos tikslas: 1590 žodžiai. Parašyta: 466.

Dabar įsivaizduok. Eini sau ramiausiai Laisvės alėja pro fontaną, mintydams savas mintis, ir staiga prie tavęs prieina oranžinis krokodilas su katiliuku ir kuo mandagiausiai užklausia, kurias Kauno vietas rekomenduotum jam aplankyti. Ką atsakai?

<…> Tiesa, ne gana to, kas man ir taip galvą suko, beeinant per Laisvę sutikau tai, ko tikrai nesitikėjau. Ne ką kitą, o Oranžinį Krokodilą, kaip jinai prisistatė. Tai buvo gan maloni akiai ir gražiai atrodanti mergina, kurią aš lėtai tiriamu žvilgsniu peržvelgiau nuo akių, iki kojų, iki nosies bei tarpelio tarp nosies ir lūpų, ir vėl iki akių, kol jinai manęs paklausė, ar gal galėčiau parekomenduoti, ką įdomaus aplankyti Kaune. Kadangi aš niekur pernelyg jau nebeskubėjau, išklausiau ją iki galo ir sutikau padėti.

“Laba diena ir tau, nepažįstamoji”, pasakiau bežvelgdamas į jos žaliai pilkas akis, “nesu aš visgi Kauno gidas, bet laiko turiu, galiu padėti – jei mėgsti vaikščioti, vienas iš įdomesnių maršrutų būtų eiti nuo čia į rytus link Soboro, jei nori aplankyk dar ten esančius muziejus, jie gan įdomūs, o po to, jei, aišku, muziejuje ar eidama link Soboro nepasiklysti sugebėsi, žygiuok toliau į rytus, užkilk laiptais ant parodos kalno, pereik tą mažą atrakcionų parkelį ir eik toliau į Ąžuolyną; eidama toliau į rytus, pasiklausk praeivių tenai, rasi zoologijos sodą – tu atrodai panaši, kad tau ten tiktų.. ir patiktų”, šyptelėjau aš, kol jinai susijuokė.

“Pabuvojus Zoologijos sode ir aplankius savo gentainius gali grįžti atgal link senamiesčio eidama arba po Dainų slėnį piečiau ir nusileidus kažkur truputi arčiau Nekropolio”, tęsiau toliau aš nesutrikęs, “arba gali eiti šiauriau pro studentus ir Kauno viešąją biblioteką, kur, beja, labai smagu pasiilsėti, nusileist netoli visai Kauno paveikslų galerijos ir iš jos judėti Laisve link senamiesčio; kitu maršrutu einant irgi eik link jo, bus jau vakarop, o ten ką veikti vakaro link tikrai netrūksta. Na, ar bent jau tau turbūt netrūks, kol nuo Nuaro bėgiosi”, vėl žvilgtelėjau, kaip jinai reaguos. “Tu ne kaunietė?”

*

Atsakau, kad gimus ir augus Kaune, tik itin talentinga pasiklysti. Tatai sugebu net tarp trijų medžių, iš kurių du nukirsti. Ir nors tamstos maršrutas visai nieko, mesčiau lauk zoologijos sodą – atsižvelgiant į sąlygas, ten mano gentainiai turėtų gana liūdėti. Ir tiesiog paklausčiau trumpiausio maršruto pas debesų prekeivį. Seniai norėjau namo ant debesies, bet tam pirma reikia žavaus debesėlio. O kai bus debesėlis, bus galima ir namą statyti.

“Oi, tai be abejo, matosi ir taip, kad tu pasiklysti sugebi”, šyptelėjau aš pertraukęs ją pirmo sakinio pradžioje, bet leidau tęsti toliau. “O išties zoologijos sodas būtų patikęs, bet jei jau debesų ieškai, tai žinau kur gali jų rasti, pažįstų vieną, kuris tuo užsiima ir debesėlius ant lubų fabrike fluxus ministerijoje paišalioja”, pasakiau aš ir trumpai žvilgtelėjau į laikrodį. „Na, mielai daugiau papasakočiau, bet aš turiu jau lėkti. Duok savo numerį, galėsiu gal kada vėliau tave su juo supažindinti” pratęsiau ir nepastebimai ištraukiau užrašų knygutę ir pieštuką iš savo tašės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *