Ketvirtasis bandymas su kasdieniniu rašymu

nepavykę iššūkiai rašymas
Iššūkiai

Ir tuomet dar buvo bandymų rašyti gruodžio mėnesį. Pabaigęs pirmos novelės juodraštį, bandžiau grįžti prie pastovesnio rašymo. Man ne itin gerai pavyko.

Štai, kas vyko. Šie tekstai perrašyti iš užrašinių, perrašy… Hm… Gal geriau reikėtų sakyti „perdirbti“, atnaujinti, išvalyti ir kiek pakeisti. Tuomet juos jau pataisė mano redaktorė Agnė. Tiesa, šie tekstai pernelyg nepasikeitė nuo tų, kuriuos parašiau tuomet. Taigi stilius (ir trūkumas) – išlikęs.

Gruodžio 1 diena, 2014. Laiškas sau.

Galbūt ji visai kitoks žmogus, nei aš tikėjausi. Galbūt aš klydau. Galbūt aš jai nepatikau tiek, kiek ji ar jos atvaizdas, jos svajonė mano galvoje patiko man.

Aš galiu rašyti laišką. Galiu rašyti jų daug. Tačiau kokia to prasmė?

Ji mano laiškus gavo. Ji juos skaitė. Ji žino, kad ji man patinka. Ir ji tiki, jog valdžia jos rankose.

Tai jos pasirinkimas man neatsakyti. Jos.

Gruodžio 3 diena, 2014. Ar gali liautis?

Ar galėtum liautis?

Liautis ką?

Liautis vartaliojęs ir daužęs savo žiedą į stalą.

Suvokiau, kad tai dariau jau kurį laiką. Žiedas, kuris įprastai būdavo ant mano piršto dabar buvo ant stalo. O klausydamasis muzikos su ausinukais ausyse nė nepajutau, kaip tai darau.

((Paaiškinimas: Tai vyko bibliotekoje. Man tai pasakė kita bibliotekos lankytoja pirmiau čekiškai, po to angliškai.))

Gruodžio 3 diena, 2014. Istorija, prasidedanti sakiniu…

Viskas prasidėjo lygiai vidurnaktį. Ir kartu su juo pasibaigė.

– Nulis! – nuo šampano jau gerokai įraudęs meras išrėkė paskutinį dešimtinės skaičių ir kartu su visais kitais išsišiepęs pažvelgė į dangų.

Kažkur toli horizonte pasigirdo sprogimai ir tenai dangus pradėjo pamažu keisti spalvas. Tačiau  pas mus – čia, kur dangus, rodos, tuos nuostabus – čia niekas neįvyko.

– Ehm… – vos po kelių akimirkų šalia manęs sumykė kažkas, kas akivaizdžiai kantrybės turėjo mažiau nei aš.

Pajutęs kvailą šypseną savo veide ją užgniaužiau ir nuleidęs akis apsižvalgiau aplinkui. Aplinkui stovintys vietiniai lygiai taip pat sutrikę žvalgėsi vienas į kitą ir kažką nesuvokiamai mano ausiai murmėjo sava kalba.

– Otum beleh to je fevjerki? – į mane nežinia ko atsisukusi paklausė raukšlėtu, kaip graikinis riešutas, veidu moteriškė.

Aš sutrikęs tik papurčiau galvą ir gūžtelėjau pečiais bei, bandydamas išvengti tolesnių jos klausimų, žvilgtelėjau į sceną. Meras atrodė ne ką mažiau sutrikęs nei aikštėje susirinkę žmonės, o pasekusi mano žvilgsnį moteriškė nieko nebeklausinėjo.

 

((Paaiškinimas: Tai buvo užduotis Nanowrimo lietuvių feisbuko grupėje. Parašyti istoriją iš vieno sakinio. Be manęs tuomet tai išbandė vos keli grupės nariai.))

Tęsinys.

Gruodžio 13 diena, 2014. Nauji metai su klausimais apie meilę.

Ji vėl į rankas paėmė puodelį su kakava ir pateliūskavusi jos likučius rimtai pažvelgė į Danielių. Tas lengvai, klausiamai pakreipė ant sofos atloštą galvą, jusdamas kaip susisuko keli prispausti plaukai.

– Aš galvojau… – tyliai pradėjo mergina.

Danielius vos per milimetrą kilstelėjo antakius ir leido merginai tęsti.

– O kokios merginos tau patinka? – pabaigė ji klausimą.

Danielius akimirkai susimastęs pažvelgė kažkur viršun ir dešinėn į blausiai apšviestas merginos namų lubas.

– Na…

Mergina atrodytų liūdnai perkreipė lūpas, bet gali būti, jog ji tiesiog nekantraudama prikando vidinę apatinės lūpos pusę.

– Aš tau juk jau pasakojau – šyptelėjo Danielius ir prisimerkęs pažvelgė merginai į akis. Ji žvilgsnio nenukreipė. Tuomet jis vėl kilstelėjęs antakius pratęsė:

– Ar tikrai nori, kad kartočiausi?

Mergina tylomis sulinksėjo ir žvilgtelėjusi į puodelio turinį padėjo jį ant staliuko. Už jos akimirkai kambario užuolaidos nušvito ryškesne balta šviesa, turbūt nuo dar vieno beveik naujametinio fejerverko.

Tai kodėl šis mėnuo su rašymu nepavyko?

Iki šiandienos nežinau kodėl. Galiu spėlioti: neturėjau noro, nepakankamai domėjausi kitų kūryba, taigi nieko nesugalvojau, buvau užimtas kitais darbais. Nors tų darbų nebuvo, tai turbūt tinka prastasis pasiteisinimas.

Ką galėčiau pasakyti praeities sau yra turbūt tai, kad jei kadaise bandei mėnesį rašyti ir rašei tik tris dienas… Tai nereiškia, kad negali pabandyti rašyti visus metus.

Che, che. Žodžiu, susiimk, praeities Danieliau. Gali ir geriau.

Nelabai rašęs,
Danielius

Parašykite komentarą

Palikite komentarą. Anonimiškai.