Dienos tikslas: 112 žodžiai. Parašyta: 850.
Aš suprantu tave. Šiandien ruošdamas sau valgyti įsipjovei pirštą. Ryte stodamasis nuo kėdės pasitempei raumenis, o dabar tiek prisivalgei, kad negali nė pasijudinti. O dar yra tiek daug ką nuveikti internete – ir tą video pažiūrėti, ir šį straipsnį paskaityti.
Aš tave suprantu. Tu negali rašyti.
Nepaisant to, kad trokšti tai daryti, kad svajonėse save regi rašantį ar norėtum, kad ateityje tavo kūrinius skaitytų minios žmonių.
Žinai ką?
. . .
PO VELNIŲ, KAS ČIA PER PASITEISINIMAI?
Ką?
Kuo rašytojai skiriasi nuo nerašančių?
Vakar diena buvo išskirtinė. Kaip jau darau kurį laiką, ir vėl, eidamas skersai Kauno Laisvės alėjos, sustojau ir užkalbinau atsitiktinį praeivį.
Tai buvo maždaug 48-erių metų moteris aviečių uogienės raudonumo plaukais bei visiškai neįsimintina apranga. Tokia neįsimintina, kad aš, kaip matai, to neatsimenu. Priėjęs moteriai tariau:
„Atleiskit, turiu netikėtą klausimą. Ar galėtumėte atsakyti… Jūsų nuomone, kada rašytojas gali save laikyti rašytoju?“
(Taip, aš kiekvieną kreipinį pradedu „atleiskit“.)
Ši moteris šyptelėjo ir, akimirką pagalvojusi, atsakė:
„Na, turbūt tuomet, kai pradeda rašyti, arnejaugine?“
(Taip, „arnejaugine“ buvo vienas žodis. Ji turbūt taupė laiką.)
Sutrikau, bet su ja sutikau, padėkojau ir atsisveikinau. Ji buvo pirmoji iš turbūt 30-ties mano jau sutiktų žmonių, kuri pateikė tokį atsakymą. Visgi, įprastai mano apklaustieji atsakydavo, kad rašytojais save galima vadinti:
a) Parašius/išleidus knygą (dažniausias atsakymas);
b) Tapus žinomu (šis variantas taip pat buvo netikėtas);
c) Įstojus į rašytojų sąjungą;
d) Kai kažkas pradeda skaityti tai, ką sukuri.
Ir ši vienintelė moteris, kurios vardo pamiršau paklausti, teigė, kad rašytojais tampama tik pradėjus rašyti. Aš, asmeniškai, tikiu, kad šis atsakymas yra teisingiausias iš visų.
Nes pagalvok: kuo skiriasi rašytojas nuo nerašytojo?
- Ar tik išleidus knygą tampi rašytoju? Nes jei taip, tai Justinas Bieberis irgi yra rašytojas.
- Ar tapus žinomu iškart tampi rašytoju? Nes jei taip, tai Dalia Grybauskaitė yra rašytoja.
- Ar įstojus į rašytojų sąjungą tampi rašytoju? Nes jei taip, tai nebūtina rašyti – svarbu gauti bilietą.
- Ar rašytoju tampi tada, kai tave pradeda skaityti? Nes jei taip, tai po perkūnais – mes visi, turintys feisbuką, esame rašytojai! Valio!
Rašytojas kilo nuo žodžio rašyti. Toks jo gyvenimas ir tokia jo profesija. Ir norintiems būti rašytojais svarbu tapti rašančiais. Arnejaugine?
Neįtikėtina nauja idėja! Patentuota! Leidyklos manęs nekenčia! Sužinok, kodėl arba per amžius dek pragare.
Tačiau aš turiu tau vaistą.
Kadaise aš buvau toks rašytojas, kaip dauguma. Svajojantis surinkti auditoriją, parašyti knygą (ar bent skyrių), pradėti savo tinklaraštį ir pakeisti pasaulį į gera.
Bet aš turėjau problemą: Mano penis buvo vos 8 cm ilgio! Taigi nusipirkau šio vaisto interne–
–ai, pala, susimaišiau. Labai atsiprašau, aš ne apie tai.
Štai revoliuciją keliantis vaistas, jei trokšti tapti RAŠYTOJU:
(Pasiruošei? Tai gali tave šokiruoti. Jei dar neprisegei saugos diržų, padaryk tai dabar!)
(Dramatiška būgnų muzika.)
Rašyk kasdien.
Taip, žinau, labai netikėta… Tačiau, naudodamas būtent šį vaistą, galėsi:
- Treniruotis. Nes kiekvienam rašytojui rašymas yra sritis, kuriose jis galėtų būti dar geresnis, įdomesnis, naudingesnis, spartesnis.
- Pradėti. Ypač tai, ką seniausiai norėjai sukurti, tačiau niekaip neįveikei tarpo tarp idėjų ir juodraščio.
- Pabaigti. Ypač jei niekada nebaigei pildyti, karpyti ir perrašinėti juodraščio.
- Laimėti. Nes kiekvienam iš mūsų svarbu jausti pasitenkinimą gyvenimu, o kas gali būti vertingiau nei apčiuopiamas rezultatas?
Taip pat savo parašytus tekstus (nesvarbu, ar tavo dienos norma bus 100, ar 10 tūkstančių žodžių) tu galėsi išleisti, publikuoti ir parodyti žmonėms. Ir tuomet juos prisijaukinti kaip ištikimus skaitytojus.
Ir svarbiausia – turbūt kitą kartą kalbant su draugais vakarėlyje ar su potencialu darbdaviu darbo pokalbyje nereikės susigėdus kartoti „aš rašau, bet, ai, dabar truputį nelabai…“. Nes tu pagaliau rašysi.
Tai kaip rašyti kasdien?
- Nustatyk sau dienos žodžių kvotą. Nesijaudink, čia jokio ES parlamento ir Angelos Merkel nėra – šią kvotą nusistatysi pats. Tai gali būti 50 žodžių, jei tik pradedi kažką rašyti, bet gali būti ir 750. Tu gali parašyti daugiau, bet tavo tikslas – kasdien pasiekti užsibrėžtą skaičių. Bent jau tiek.
- Nusistatyk laiką, kada kasdien rašysi. Kai kuriems rašytojams patogiausia kurti labai anksti rytais. Kitiems – naktimis. Aš esu vienas iš tų, kurie rašo nuo 10-tos valandos ryto.
- Negalvok apie šį laiką. Tau nebūtina savo nustatytu laiku griežtai vadovautis. Gali leisi sau dieną patinginiauti, nes tai padeda atgauti kūrybines jėgas. Tačiau jei pramogos blaško – pabandyk jas užblokuoti.
- Pasirink, į ką tau patogu rašyti. Aš pagal nuotaiką rašau į Writer’s Block arba OmmWriter. Tačiau galbūt tau patogiau rašyti ranka? Tai irgi tinka.
- Parašyk raidę. Tuomet pakartok.
- Netaisyk, kol rašai. Tavo tikslas yra X žodžių per dieną – kodėl sau trukdai trindamas galbūt blogus žodžius? Pataisysi, kai turėsi visą savo idėją ant popieriaus, taigi – nesiblaškyk.
- Išsisaugok. Be abejo, gali savo parašytą tekstą išmesti, laikydamas jį tik treniruote. Aš taip padarau su ketvirtadaliu savo tekstų. Bet patartina – išsisaugok. Blogų tekstų archyvai tinka įkvėpimui, o gerų… Na, gerus galėsi išleisti!
Kitą dieną, po valandos, po 10-ties dienų ar kito laiko tarpo, jei išsaugotas juodraštis dar vis turės vertę, jį pataisyk, užbaik ir publikuok. Sveikinu!
O jei nesinori rašyti?
Geras klausimas. Kartais juk išties tas pirštas, iš kurio fontanu čiurškia kraujas, ar 40-ties laipsnių temperatūra trukdo kurti. Tuomet, turbūt, geriausias sprendimas būtų sustoti. Tačiau pašalinus savo kūrybos kliūtį, rašymą vėl pratęsk.
Kasdien ir po truputį.
Rašymas yra toks pat amatas, kaip pyragų kepimas ar kaladžių kapojimas kirviu. Ir tu turėtum treniruotis. Turėtum su pasauliu pasidalinti tuo, ką turi savo viduje. Būti rašytoju.
Na, kodėl dar nerašai?
Tavo,
Danielius