Pirmą kartą čia?

Optimistai ir pesimistai – visi jie klysta (Sužinok kodėl)

Ar paste­bė­jai kiek stre­so, pyk­čio ir nusi­vy­li­mo gims­ta iš, rodos, mažų daly­kų? Tokių mažų nie­kų? Aš paste­bė­jau. Ir tikiu, jog tas nei­gia­mas emo­ci­jas suke­lia mūsų vil­tys.

Mes juk kas­dien tiki­mės nau­jų daly­kų:

  • Kaip dova­nas įver­tins myli­mas žmo­gus,
  • Kaip mus įver­tins egza­mi­nuo­se arba dar­be,
  • Kiek „patin­ka“ sulauks nau­ja nuo­trauka feis­buke,
  • Koks turė­tų būti oras ryto­jaus kelio­nės metu,
  • Kaip pasi­baigs tavo žiū­ri­mas seria­las,
  • Kaip pavyks pir­mą kar­tą kepa­mi bly­nai…

…Ar pana­šiai ir taip toliau.

Tačiau ar daž­nai tavo vil­tys išsi­pil­do?

(Spė­ju, kad tavo atsa­ky­mas trum­pas ir susi­de­da iš dvie­jų rai­džių.)

Per savo trum­pą gyve­ni­mą aš spė­jau tai patir­ti tūks­tan­čius kar­tų. Kam nors nuti­kus ne taip, kaip pla­na­vau, pyk­da­vau ant savęs, savo aplin­kos ir vis­ko, kas tik papul­da­vo į akis. Ir tai kar­to­jo­si.

Juk pažįs­ti šį jaus­mą, ar ne?

„Aha, pažįs­tu šį nusi­vy­li­mą… Tačiau kur len­ki?“

Juo­kin­giau­sia, kad spren­di­mą į šią savo neiš­si­pil­dan­čių vil­čių bėdą radau atsi­tik­ti­nai. Tai nuti­ko, kai prieš du metus pra­dė­jau skai­ty­ti savo senus, neiš­si­pil­džiu­sius pla­nus ir sva­jo­nių sąra­šus.

Palauk, nieko nesitikėti?!

Vil­tis, iš pir­mo žvilgs­nio, gal­būt ir neat­ro­do blo­gai. Juk gal­būt, jei tikė­siuos kaž­ko gero, tai ir gau­siu? Gal­būt suveiks The Sec­ret magi­ja ir min­ti­mis pri­trauk­siu pini­gus, sėk­mę bei po žeme sly­pin­tį auk­są?

Na, mate­ma­tiš­kai šne­kant – yra tokia tiki­my­bė. Tačiau, kaip mane mokė KTU pro­fe­so­rius Bro­nis­lo­vas Bur­gis 1 – ar ver­ta dėl nuli­nės tiki­my­bės pra­ras­ti svei­ką pro­tą ir pirk­ti momen­ti­nės lote­ri­jos bilie­tus?

Štai dvi prie­žas­tys, kodėl daž­niau­siai vil­tis ver­ta mes­ti pro lan­gą,
o ant vir­šaus užvers­ti po for­te­pi­jo­ną…

Pirma: Tavo viltims, deja, nelemta išsipildyti.

Aš neži­nau, kuo tu užsi­imi, ką darai ir dary­si; neži­nau kaip gyve­ni ir kokie tavo drau­gų var­dai. Bet žinau – tavo vil­tims nelem­ta išsi­pil­dy­ti. Ar tiks­liau, bent taip, kaip tikie­si.

Ko tu tikie­si? Ko lau­ki? Kas žinai, kad nutiks?

„Vil­tis – dur­nių moti­na.“

Lie­tu­vių liau­dies patar­lė

…Pri­pa­žink – ar tik­rai žinai?

Pri­si­mink kelio­nes, kurių kadai­se nekant­rau­jant lau­kei. Ar jos įvy­ko tiks­liai, kaip pla­na­vai? Ar tik­rai reko­men­duo­tos vie­tos buvo tokios įdo­mios? Ar sutik­ti žmo­nės buvo tokie, kaip tikė­jai­si?

…Ar bent ato­sto­go­se pail­sė­jai, kiek norė­jai?

Inves­tuo­to­jai 2 bevil­tiš­kų vil­čių susi­da­ry­mą ir griū­tis pati­ria kiek­vie­ną die­ną. Ir jie iš to užsi­dir­ba – kaž­kas tiki­si, kad akci­jos kils, kaž­kas – kad kris. Iš anks­to, kas lai­mės, nie­kas neži­no. 3

Mūsų aklu­mą patvir­ti­na ir 2008-tų metų Ams­ter­da­mo Uni­ver­si­te­to tyri­mai: šio eks­per­i­men­to daly­viams buvo duo­ta neži­no­mu prin­ci­pu vei­kian­ti kin­tan­ti akci­jų rin­ka, o daly­viai apie kai­nų poky­čius daž­niau­siai spė­lio­da­vo arba pagal ban­dos jaus­mą, arba „tikiuo­si man pasi­seks“ prin­ci­pą.

Jie daž­niau­siai ir neat­spė­da­vo. Nes atei­tis yra nenu­spė­ja­ma, nepai­sant to, kad gali kar­tais atro­dy­ti kitaip. 4

Tai gali nuskambėti žiauriai, bet vargu ar viltis tau duos daug gero

Antra: Nežinia ko tikintis, susigadini džiaugsmą patirti.

Tikin­tis dide­lio pri­zo kelio­nės gale, tik gadi­ni vie­nin­te­lę pro­gą patir­ti kelio­nę, kol ji dar vyks­ta. Nepa­ste­bė­jai?

Labai leng­va susi­ga­din­ti fil­mo sean­są iš anks­to paskai­čius apie jo pabai­gą. Leng­va keliau­jant pla­nuo­ti, ką veik­si grį­žus ir nepa­ma­ty­ti, kas atsi­sklei­džia aplin­kui tave dabar. Leng­va bend­rau­ti su vai­ki­nu ar mer­gi­na ir tikė­tis, kad jis ar ji taps tavo gyve­ni­mo mei­le, tačiau pra­leis­ti patį nau­jos pažin­ties įdo­mu­mą… 5

Sten­gian­tis suko­or­di­nuo­ti atei­tį pagal tai, ko norė­tum,
nepa­ste­bė­si, kas vyks­ta aplin­kui šią aki­mir­ką.

Tai tas pats, kaip nuei­ti į pra­ban­gų res­to­ra­ną pasi­gar­džiuo­ti ledais, tačiau, val­gant juos, sva­jo­ti apie lovą namuo­se. Taip nepa­si­džiaug­si nei ledais, nei lova. Kaip koks Buri­da­no asi­las tarp šiau­dų krū­vų. 6

…Juk neno­ri būti asi­lu, tie­sa? :-)

Tada kaip išmesti šias viltis ir pajusti savo gyvenimo džiaugsmą?

Kai susi­du­ria fan­ta­zi­jos ir tikro­vė, atsi­ran­da stre­sas, pyk­tis ir noras, kad pasau­lis būtų kitoks. Tačiau pasau­liui tavo norai ne itin rūpi. 7 Ir net labai norint bei tikint vil­ti­mis pasau­lio nepa­kei­si.

 „Tai ką tuo­met dary­ti?“

Spren­di­mas papras­tas: įsi­vaiz­duok, jog paimi į ran­ką vis­ką, ko tikie­si iš aplin­ki­nio pasau­lio, savęs, arti­mų­jų ir nepa­žįs­ta­mų žmo­nių…

Ir, giliai atsi­kvė­pęs, išmesk tai į šiukš­lių dėžę.

Nes taip ir rei­kia elg­tis su bever­tė­mis šiukš­lė­mis.

Tie­są sakant, gali šį pra­t­imą atlik­ti ne tik min­ty­se. Pavyz­džiui, sura­šyk ant popie­riaus lapo, ko tikie­si iš sutuok­ti­nio, egza­mi­no die­nos, savo karje­ros ar gim­ta­die­nio… Ir sura­šius, lapą irgi išmesk šiukš­lių dežėn.

Gal­būt tai atro­do kiek kvai­lai, tačiau pata­riu išban­dy­ti asme­niš­kai. Min­ties užra­šy­mas ir išme­ti­mas pade­da jos atsi­kra­ty­ti. 8 Ir tai nėra aklas paža­das – tai paste­bė­ta ir 2012-tais metais Mad­ri­do Autó­no­ma uni­vers­te­to vyk­dy­tuo­se tyri­muo­se.

…O tuo labiau – dar prieš du metus išban­džiau ir pats. :)

Tvar­ky­da­ma­sis savo senus popie­rius su bever­čiais pla­nais ner­vi­nau­si, kad pusė jų neiš­si­pil­dė… Ir spjo­vęs mečiau tai šiukš­lių dežėn. Po aki­mir­kos, valan­dos, pra­dė­jau jaus­tis lai­min­giau.

Pasau­lis aplin­kui nesi­ruo­šia pasi­keis­ti vien dėl tavo pagei­da­vi­mo. Tačiau gali pakeis­ti savo požiū­rį, kad pasau­lio negan­dos tau nebe­rū­pė­tų.

„Jei iš aplin­kos nie­ko nesi­ti­kė­si – nie­ka­da nebū­si apvil­tas.“

Syl­via Plath, poe­tė

Tu gali gyven­ti fan­ta­zi­jų pasau­ly­je ir ner­vin­tis, joms kas­kart dūž­tant. Arba gali nie­ko nesi­ti­kė­ti, atsi­pa­lai­duo­ti ir būti čia bei dabar.

Būti kelio­nė­je. Būti lai­min­gam.

Nie­ko nesi­ti­kin­tis, 9


  1. Man jis dės­tė tiki­my­bių mate­ma­ti­ką ir sta­tis­ti­ką. Jis buvo keis­tas dės­ty­to­jas, per pir­mą paskai­tą pasa­ko­jęs apie mūsų būsi­mą neįti­kė­ti­ną mate­ma­ti­kos kelio­nę, užtat kupi­nas įdo­mių, nau­jų žinių.

    Ar žino­jai, kad jis ban­dė sustab­dy­ti @ ženk­lo įgar­si­ni­mą kaip „eta“ ir palik­ti ori­gi­na­lų­jį, ang­liš­ką­jį, „at“? Vien dėl to ger­biu jį, nes @ ir reiš­kia „at“.

  2. Vers­li­nin­kai, kurių dar­bas yra gyven­ti vil­čių bei idė­jų pasau­ly­je.

  3. Išsky­rus mili­jo­ną lai­mė­ju­sius kvai­lius bei nau­jo­kus inves­tuo­to­jus. Kai kurie jų būna šim­tu pro­cen­tų įsi­ti­ki­nę įmo­nių ir idė­jų pel­nin­gu­mu. Kiek tai suvei­kia – gali pri­si­min­ti arba paklaus­ti tėvų apie pir­mo­jo nepri­klau­so­my­bės dešimt­me­čio vers­liu­kus.

  4. Tiki, kad po savai­tės vis tiek eisi apsi­pir­ki­nė­ti mais­to į par­duo­tu­ves? Na, nebent, jei tavęs nesu­traiš­kys peš­čių­jų per­ėjo­je. Ir jei nesu­sirg­si kokiu viru­su. Ir jei…

    Taip, tai bai­su ir man. Tačiau taip vei­kia pasau­lis – mes neži­no­me, kas įvyks atei­ty­je. Nebent esi Isa­ac Asi­mov „Fon­das“ kny­gų vei­kė­jas. ;)

  5. Ar bai­su­mą. Nau­juo­se san­ty­kiuo­se pra­ei­na­mos dvi bėdos: 1) Per­ne­lyg bai­su suklys­ti ir 2) Per­ne­lyg nuo­bo­du, nes nebė­ra kur suklys­ti. Išgy­ve­nus šias dvi sta­di­jas lie­ka tik tin­ka­miau­sios poros.

  6. Norė­tus papa­sa­ko­ti pla­čiau, tačiau ši pasa­kė­čia ir tėra tokia papras­ta: Asi­las tiek ilgai rin­ko­si, kuriuo keliu link šiau­dų eiti, kad papras­čiau­siai numi­rė badu. Lie­tu­viš­kas pasa­kė­čios ati­tik­muo tur­būt būtų dvie­jų zui­kių medžio­klė vie­nu šūviu ar nemo­ka­mos vie­tos auto­mo­bi­liui ieš­ko­ji­mas Vil­niaus cent­re.

  7. Nebent esi mažas kūdi­kė­lis ir labai užkni­san­čiai gar­siai ver­ki. Bve­e­e­ee, duo­kit dėme­sio arba išva­ry­siu jus iš pro­to. *Ver­kia ir tada mania­kiš­kai juo­kia­si*

  8. Net jei užra­šo­ma ir išme­ta­ma kom­piu­te­ry­je.

  9. Štai, šią aki­mir­ką galė­čiau tikė­tis, kad po straips­niu palik­si komen­ta­rą. Ir galė­čiau tada jau­din­tis, bijo­ti, kas kelias die­nas tik­rin­ti ar nie­kas nepa­ra­šė. Bet geriau dėsiu ir nie­ko nesi­ti­kė­siu. Te jums, vil­tys!

15 nuomonės... Prisidėk ir tu!

Rikiuoti pagal:   naujausius | seniausius | mėgstamiausius