30 dienų link ramybės: Kaip aš mokiausi pabaigti darbus Mėnuo su produktyvumo technikomis

Dar prieš para­šy­da­mas „Tin­gi­nio mani­festą“, pra­eitą vasarą, nuspren­džiau išban­dyti apie 30 skir­tingų pro­duk­ty­vumo tech­nikų ir pažiū­rėti, kurios man veiks geriau­siai.

Vėliau rašiau „Tin­gi­nio mani­festą“: savo pir­mąją knygą apie mini­ma­lizmą, tin­gi­nys­tės būti­numą mūsų svei­ka­tai ir pro­duk­tyvų darbą.

Jei neži­no­jai, tin­gi­niai yra patys geriausi dar­buo­to­jai,
nes jie turi GALVĄ ant pečių ir ja nau­do­jasi.

Vie­toj to, kad tie­siog klau­sytų, kas sakoma, jie apgal­voja ar galėtų darbą atlikti grei­čiau, pigiau, leng­viau ir koky­biš­kiau. Daž­nai tai įma­noma. Turiu fetišą pro­tin­giems tin­gi­niams. 1

Pro­duk­ty­vumo tech­ni­kos, iš esmės, tam ir sukur­tos. Auto­mo­bi­lių gamin­tojo „Toy­ota“ fab­rike tai­koma Kan­ban darbų ste­bė­jimo sis­tema, o apie magiš­kus žodžius Lean ir Agile gir­dėjo tur­būt kiek­vie­nas šių dienų startup’eris.

Taigi šį mėnesį nuspren­džiau sočiai patin­gi­niauti ir pabaigti tuos seniai nebaig­tus dar­bus.

.fb-video.fb_iframe_widget.fb_iframe_widget_fluid_desktop {mar­gin-bottom: 2.5rem;}

Tą mėnesį dariau ir papil­domą eks­per­i­mentą – kas­dien įra­ši­nė­jau savo patir­tis video for­matu. Tai buvo pirmi kar­tai, kai lai­kiau tele­fono kamerą atsuktą į save, taigi manyk, kad stebi mano pir­mus žodžius ir čia.

Štai, kaip bai­gėsi pir­moji diena:

Pirmoji diena: Revizija.

Šian­dien pada­riau apžvalgą. Visur. Namuose, spin­toje, auto­mo­bi­lyje, užra­ši­nėse, Gmail’e, kom­piu­te­ryje… Ir susi­ra­šiau visus pra­dė­tus dar­bus, kuriuos dar noriu pabaigti.

Mano hipo­tezė tokia: jei maty­siu viską, ką turiu pada­ryti, vie­noje vie­toje,
turė­čiau geriau įžvelgti, kas išties svarbu, ką skubu atlikti ir pana­šiai.

Kol darbų vie­noje vie­toje nėra – galima sakyti, kad jie neeg­zis­tuoja. Darbu lai­kau senus paža­dus, 2 neiš­baig­tas, tačiau pra­dė­tas įgy­ven­dinti idė­jas.

Viską susi­ra­šiau ant popie­ri­nių lapukų, 3 nes kokiam Workf­lowy supil­tas sąra­šas būtų bega­li­nis ir neap­čiuo­pia­mas! Lapu­kus galima ne tik vaiz­džiai išsi­dė­lioti ant grindų, bet ir smagu juos suglam­žius išmesti.

Ryte maniau, kad darbų turiu apie 20. Dabar jų… Šiek tiek dau­giau.

Antroji diena: Sprintas!

Kaip rasti moty­va­ci­jos dar­bui?

Aš reko­men­duoju pra­dėti nuo mažiau­sių darbų.

Jie daž­nai trunka vos 10–20 minu­čių, bet gali temp­tis iiiiiiiil­gai. Pavyz­džiui „nufo­to­gra­fuoti ir įkelti seną megz­tinį į Vin­ted par­da­vi­mui“ ar „po vel­nių, paga­liau susi­tepti tas cypian­čias duris“. Vieną po kito darbą pabai­giant gali pajusti, kad, taip, tą darbų kalną pabaigti įma­noma.

Tą šian­dien ir paju­tau. Pra­dė­jau nuo trumpų ir mažų dar­be­lių!

Rytoj dieną – domė­siuosi, ką pro­fe­sio­na­lai kalba apie pro­duk­ty­vumą. Ką jie reko­men­duoja daryti ir ko ne? Aki­vaizdu, jei darbų susi­kaupė TIEK, tai mano meto­dai nevei­kia. Kas vei­kia?

Medį galiu pjauti ir nepa­ga­lan­dęs pjūklo. Bet taip užtruk­siu daug ilgiau.

Trečioji diena: Technikos.

Taigi, keli daly­kai, kuriuos kar­toja pro­duk­ty­vumo tyrė­jai:

  1. Nėra laiko vis­kam, rei­kia atsi­rinkti, kas svarbu;
  2. To, kas nepa­tinka irgi geriau nedirbti 4 – būsi pro­duk­ty­ves­nis myli­moje veik­loje;
  3. Neskirk dar­bui visos die­nos (savai­tės, mėne­sio) – apri­bok save; 5
  4. Jokio mul­ti­ta­ski­nimo – dirbk vieną darbą vienu metu, nes tik taip galėsi tin­ka­mai susi­kaupti;
  5. Daryk per­trau­kas 6 ir žaisk.

…Tai nebuvo itin dide­lės nau­jie­nos.
Bet dabar žinau, kad mano idė­jos buvo taik­lios.

Rytoj atrin­ki­nė­siu svar­biau­sius dar­bus iš liku­siųjų!

Ketvirtoji diena: Atsirinkimas.

Dar­bus suskirs­čiau į:

  1. 2 (tik!) svar­biau­sius, ties kuriais dirbu šiuo metu;
  2. Tie, kurie lau­kia eilės;
  3. Tie, kurių neda­ry­siu nie­kada (gal­būt);
  4. Tie, kurie netrunka ilgiau 30 minu­čių.

Šiek tiek darbų ir tie­siog išme­čiau! 7

Penktoji diena: Pomodoro technika.

Legen­dinė Pomo­doro tech­nika! Tei­giama, kad ši tech­nika 8 padeda išnau­doti savo kant­rybę dar­bui ir per­ne­lyg neuž­si­sukti darbo tėk­mėje.

Man visai suveikė.

Gal­būt dėl Par­kin­sono dės­nio (kurį minė­jau ankš­čiau) pavyko dar­bus pabai­gi­nėti grei­čiau. Hmm!

Rytoj diena su infor­ma­ci­jos dieta. Niam!

Šeštoji diena: Informacijos dieta.

Pra­dėk lai­ky­tis die­tos ir pama­tysi – tavo gyve­ni­mas taps leng­ves­niu. Nes į galvą (ar pilvą) kimši ne viską, kas papuola, o tai, kas tau geriau­sia.

Reko­men­duoju:

  1. Unroll​.me visų pre­nu­me­ratų atsi­sa­ky­mui;
  2. Laik­ma­čius kaip Res­cueTime ar Manic­Time;
  3. Patik­rinti ar tik­rai tos žinias­klai­dos rei­kia.

…Ir gerbti savo protą – visko žinoti nerei­kia, mes ne gūg­lai. Mes žmo­nės!

Septintoji diena: Vanduo + Vaisiai ir daržovės.

Tai… Yra tokia teo­rija, kad van­duo + vai­siai bei dar­žo­vės = pro­duk­ty­vumo bomba. Daž­niau­siai apie tai pasa­koja viso­kio plauko „dva­sin­gumo“ guru, kuriems nuo to „dva­sin­gumo“ susi­suko sme­ge­nys.

Palai­ky­kit skys­čius kūne. Tai gerai.
Bet pra­šau, ger­kit ir val­gy­kite tai, kas gardu!

Tiek žinių. Nesi­jau­čiu pro­duk­ty­vus… :’(

Aštuntoji diena: Meditacija.

Dar vie­nas TED pra­ne­šėjų die­vi­na­mas įran­kis. Ir jis visai suveikė! Vie­toj to, kad dirb­čiau, ko nerei­kia – susi­tel­kiau į tai, kas svarbu.

Galima lai­kyti, kad tai idea­lus tin­gi­nio pro­duk­ty­vumo įran­kis.

Tiesa, yra kas pro­ver­žio padarė dau­giau. ;-)

Devintoji diena: Mankštos.

Kas nutiktų, jei tarp darbo mankš­tin­tu­meis?

Tavo pro­duk­ty­vu­mas pakiltų!

Tiesa, nebent tu ir taip dirbi sto­vint arba klū­pint – tada gali poky­čių būti mažiau. Man, pavyz­džiui, buvo mažiau.

Dešimta diena: Miegas.

Kiek tau rei­kia miego? Kaip geriau išsi­mie­goti? Atsa­ky­mai čia.

Vienuolikta diena: Konspektai.

1) Susi­ra­šai dar­bus į vieną užra­šinę, 2) Susi­ra­šai į antrą, 3) Pamiršti, kur ką užsi­ra­šei. Svei­ki­ni­mai.

Keliose vie­tose sau­gai užra­šus, pri­mi­ni­mus apie dar­bus, viso­kiau­sius kitus infor­ma­ci­nius daly­kus? Jei dau­giau, nei dve­jose (ar vie­noje), tai…

Žodžiu, šian­dien kons­pek­ta­vau. Var­dan atei­ties!

Dvylikta diena: Paleidinėjimas.

Ką darai, kai norisi dar­bus mesti?

Na, aš įsi­ti­ki­nęs, kad dis­ci­p­lina neeg­zis­tuoja.
Ir jos neiš­tre­ni­ruosi.

Užtat gali ste­bėti savo kylan­čius norus ir juos pri­imti. Pri­imti. Mylėti. Apka­binti. Ir paleisti.

Na ir kas, kad nori eiti į feis­buką? Gerai, to nori. Bet juk nebū­tina eit į feis­buką! Gali tą norą papras­čiau­siai paleisti. Kaip slyvą per tvorą.

Trylikta diena: Atidėliojimas.

Kam dirbti tau, jei gali dirbti kom­piu­te­riai? (Daug) pla­čiau apie šią temą pasa­koju „Tin­gi­nio mani­feste“.

Keturiolikta diena: Šaltas dušas.

Tie­siog skai­tyk šitai.

P.S. Aha, ledi­nis dušas išlais­vina keiks­ma­žo­džių balsą.

Penkiolikta diena: Vėl revizija!

Einasi šau­niai! Ir, pasi­rodo, kad kai kurių darbų net neda­ry­siu. Dėjau ant tų darbų – man jų ir nerei­kėjo! Be-be-be!

Šešiolikta diena: Delegacijos.

  1. Surask darbą, kurio nenori ar nesu­gebi dirbti, tačiau tau yra svar­bus.
  2. Surask žmogų, kuris tai pada­rytų geriau, nei pada­ry­tum tu.
  3. Duok pinigų žmo­gui.
  4. Atsi­ra­du­siu laisvu laiku dirbk tai, ką pats sugebi.

Tau nebū­tina pada­ryti visko.

Septyniolikta diena: Darbo vieta.

Nori būti pro­duk­ty­vus?

Susi­kurk darbo vietą pagal archi­tektą Liną Matulį. Ir nedirbk, kaip idio­tas, ant lovos ar kitos ne-darbo vie­tos!

Devyniolika ir dvidešimta dienos: Vaikščiojimas ir Darbo vietos pakeitimas.

Taigi. Pra­dė­jau vaikš­čioti. Ir išvy­kau į Smil­tynę vasa­ros ato­stogų. Kaip sek­sis dirbti?

Sek­sis įvai­riai.

Apie darbo vie­tos pakei­timo ypa­tu­mus dar papa­sa­ko­siu vėliau, bet iš esmės dir­bau: a) Vieš­bu­tyje, b) Prie jūros 9 c) Kavi­nėje ir d) Vaikš­čio­da­mas.

Vaikš­čio­da­mas gal­vo­jau daly­kus.
Ir ėjosi visai neblo­gai!

(Pagauni? Ėjosi vaikš­čioti. Supranti? Cha, cha!)
(…Aš labai juo­kin­gas.)

Tai va, min­tys vaikš­čio­jant plūdo geriau, nei sto­vint vie­toje. Pana­šiai, kaip ėjosi Ima­nu­eliui Kan­tui, Betho­ve­nui, Čiur­lio­niui ar visai aibei kitų kūrėjų. Tur­būt vaikš­čio­ji­mas lei­džia ne tik suveikti kūry­biš­ku­mui dėl per­trau­kos, bet ir suak­ty­vina krau­jo­t­aką makau­lėje.

Man visai patiko! Jau­čiuosi geriau.

Dvidešimt pirma ir antra dienos: Savistaba.

Taigi, taip taip, pro­duk­ty­vu­mas prie jūros? Nulis. Pro­duk­ty­vu­mas kavi­nėje? Gerai visai. Bet prie jūros – neeee!

Šian­dien ste­bė­jau, ką aš vei­kiu.

…Šiaip, jei nuo­šir­džiai, nėra iš to ste­bė­jimo daug nau­dos.

Dvidešimt trečia diena: Parkinsono taisyklė.

Jei savo dar­bui skirsi MAŽIAU laiko, ar nudirbsi dau­giau? …Atrodo, kad taip! Par­kin­sono tai­syklė pasi­tvir­tina.

Išvada: Neskirk dar­bui visos die­nos. Patin­gi­niauk, žmo­gau!

Dvidešimt ketvirtoji diena: Sulėtėjimas.

Ką jei per­trau­kose tarp darbo susi­telk­tum, bet NE į darbą, o į kitas veik­las? Ką jei darbą vis keis­tum?

Eh. Tai nesu­veikė ir per­ne­lyg blaškė! :(

Dvidešimt penktoji diena: Muzika.

Šits geras! Reko­men­duoju Brain​.fm. Taip pat:

  1. Klau­sy­kis muzi­kos be žodžių;
  2. Keisk muziką kartu su darbų pakei­ti­mais;
  3. Susiek muzi­kos žanrą, sti­lių su dar­bais;
  4. Mėgau­kis. 10

Dvidešimt šeštoji diena: Atsisakymas.

Atsi­sa­ky­mas – būdas atrasti tai, kas tau svarbu.

Dvidešimt šeštoji diena: Komplimentai sau.

Gal­būt rei­kėtų sau daž­niau sakyti komp­li­men­tus? Gal­būt rei­kėtų dėkoti sau už savo dar­bus? Ar išsi­sau­goti kitų žmo­nių komp­li­men­tus tau?

Gal­būt.

Jei dėl savo darbo nesi­džiaugi – pasi­stenk sau daž­niau dėkoti!

Dvidešimt aštuntoji diena: Bitutės ir karalienės darbas.

Bitutė dirba, kara­lienė – pla­nuoja. Nemai­šyk šių darbo režimų.

Dvidešimt devintoji diena: Apdovanojimai sau.

  1. Blaško;
  2. Smagu.

Tai jei dirbti tau kan­čia – apsi­do­va­nok save! (O, tai rimuo­jasi.) O jei dirbti malo­nu­mas – nėra ko čia tų apdo­va­no­jimų sau, tik dėmesį vagi su tom mažom min­te­lė­mis „Ar jau lai­kas apsi­do­va­noti?“.

Trisdešimtoji diena: Nebendravimas.

Ką jei visą dieną su nie­kuo nebend­rau­tum… Ir tie­siog tik dirb­tum?

Ai.

Šiek tiek pro­duk­ty­viau, bet ir šiek tiek liūd­niau.

Deja: Pra­randi progą išnau­doti kitų žmo­nių pro­tus. Nes tik bend­rau­jant gali duoti kitiems savo nuo­bo­džius dar­bus ar šiek tiek papra­šyti pagal­bos iš seri­jos „Ei, ar galė­tum pasa­kyt, kuris šių variantų tau labiau patinka?“.

Apibendrinimas.

Gal­būt aš, kaip para­šęs „Tin­gi­nio mani­festą“, buvau suga­din­tas min­ties, kad tin­gi­niauti gerai. 11 Bet…

  1. Nebū­tina dirbti visko. Pra­dė­jęs nuo kalno nebaigtų darbų, apie treč­da­lio atsi­kra­čiau tie­siog patik­ri­nęs klau­simu „Kodėl“. Jie nepra­ėjo patik­ri­nimo!
  2. Nebū­tina dirbti tau. Dalį darbų, taip pat, tie­siog ati­da­viau arba par­da­viau 12 kitiems. Nes ne viską moku pats pasi­da­ryti, ne viską ir noriu.
  3. Pir­miau pla­nuok, tada dirbk. Į dar­bus nuo pačio ryto puola tik a) Idio­tai ir b) Dar­bo­ho­li­kai. 13 Nes, visgi, žiū­rėk pir­mąjį punktą – nebū­tina daryti visko ir sveika viską pir­miau apgal­voti su galva, ne darbo ran­ko­mis.
  4. Ilsė­kis. Tik taip tavo sme­ge­nys atsi­gaus. Po šių eks­per­i­mentų supra­tau kaip svarbu yra skirti laiko poil­siui.
  5. Išlik pozi­ty­vus. Dar­bas, visgi, geriau­sias, kai juo džiau­giesi ir matai jame prasmę. Kol liū­dėsi – tol savo poten­cialo tie­siog nei­š­nau­dosi. Ir tai pama­čiau per die­nas, kai pri­ėmiau sau nema­lo­nius eks­per­i­men­tus.

Tingu ir pro­duk­tyvu!

Po šių eks­per­i­mentų pakei­čiau ir savo kas­die­nybę:

  1. Pra­dė­jau daž­niau savęs klausti „Kodėl turė­čiau?“.
  2. Daž­niau sakyti „Ne“. Nes ne vis­kas yra svarbu.
  3. Sek­ma­die­niais ilsė­tis ir nieko nedirbti.

Man šie eks­per­i­men­tai parodė kaip svarbu yra tin­gi­niauti.

Vėliau, po maž­daug metų, išlei­dau knygą „Tin­gi­nio mani­fes­tas“, kur šios idė­jos kar­to­josi ir išliko, tačiau jau įro­dy­tos moks­li­niais tyri­mais ar taik­liais seno­vės filo­sofų paste­bė­ji­mais.

…O ką manai tu? Kokios pro­duk­ty­vumo tech­ni­kos vei­kia tau?

Pro­duk­ty­vė­jan­tis,


  1. Ne, ne tiems iš kak­a­vos ir sau­sai­nių. Nors sal­dieji irgi visai neblogi.

  2. Dide­lius ir mažus. Paža­das išsiųsti atvir­laiškį yra mažas, bet temp­tis gali ilgai…

  3. Paimk A4 popie­riaus lapą, kurio bent viena pusė tuš­čia. Suplė­šyk tri­skart per pusę. Ta-daa!

  4. Jei įma­noma.

  5. Tai Par­kin­sono dės­nis.

  6. Ypač, jei dirbi kūry­binį darbą.

  7. Pagal Upės filo­so­fiją.

  8. Suskai­dyti darbą į 25 minu­čių truk­mės darbo blo­kus ir 5 minu­čių poil­sio blo­kus arba pana­šio­mis pro­por­ci­jo­mis ir kar­toti.

  9. Na, nedir­bau. Bet dar papa­sa­ko­siu ties kita diena.

  10. Jei kla­si­kinė muzika ne tau – klau­sy­kit elekt­ro­ni­nės. Ir pana­šiai!

  11. Ar tiks­liau pats susi­ga­di­nau.

  12. T.y. užmo­kė­jau.

  13. Tie, kuriems baisu gal­voti apie likusį gyve­nimą ir bėga nuo jo ne alko­ho­liu, o darbu.

4 netikėtos mintys... Prisijunk ir tu!

Rikiuoti pagal:   naujausius | seniausius | mėgstamiausius
wpDiscuz