Interviu, kuriame turėjo būti kalbinamas Debesyla… O buvo pakalbintas jo puodukas!

Kaip ir kas rytą – suskamba žadintuvas. Kaip ir kas rytą – jį ignoruoju. Kaip ir kas rytą neišvengiamai ateina laikas keltis. Dušas, pusrytis, apiburnotas viešasis transportas ir, galiausiai, pasiektas kelionės tikslas.

O šiandien tai – nauji, nors jau ne visai žvilgantys, Danieliaus Debesylos namai. Atkėlusi lengvus metalinius vartelius pastuksenu į duris. Tyla. Pastuksenu garsiau. Tyla. Pasižiūriu į laikrodį – laikas tas: nei per vėlu, nei per anksti. Atsargiai praveriu duris, garsiai pasisveikinu su tuščiu namu.

Mane pasitinka nedidelis priebutis: iš vienos pusės suoliukas batams ir pakaba rūbams, iš kitos – nedidelė taburetė, ant kurios stovi balta popieriaus kaukė. O name tylu. Na, gal jis mane pamiršęs su ausinėmis sėdi po Skyrim plynes ir kalnus 1 lakstydamas… Taigi, braunuosi tolyn, į namo gilumas.

Randu virtuvę, kurioje stovi stalas su pora puodukų, kurie, rodos, daugiau nei pora mėnesių neplauti… O daugiau nieko įdomaus ten kaip ir nėra. Pastoviniuoju minutėlę ir nedrąsai sėlinu tolyn.

Miegamasis, o tiesiai už jo – gal darbo kambarys..? Pūkuotas kilimas viduryje, viena siena tuščia, prie kitos – nedidelė etažerė su didžiuliu spalvotu aplanku, kaspinu aprištu stiklainiuku, pilnu raudonų užrašų, ir keliomis knygomis. Kita siena okupuota langų, o trečią puošia pats banaliausias Gustavo paveikslas – „The Kiss“. 2

Viduryje kambario, ant minėto kilimo – žemas kvadratinis staliukas. Nors paties Danieliaus namie nėra, bet viena aišku – jis mėgsta kvadratus. 3 Net pats kambarys kvadratiškai atrodo.

– Laba diena. Danieliaus šiuo metu namuose nėra, – staiga išgirstu. Vos lubose skylės pakaušiu nepramušu, pašokusi iš to netikėtumo. Apsidairau… Kambarys tuščias…

– Ne ten dairotės. Aš čia! – išgirstu vėl. Gi aišku – žiopla buvau, nepastebėjau! O ant stalo stovintis arbatos puodukas vėl taria:

– Danieliaus šiuo metu namuose nėra.

– Matau, kad nėra, – atsakau, – o gal žinote, kada jis grįš?

– Ne, – trumpai drūtai atsako arbata.

Man nebejuokinga. Ne kas dieną gaunu progą iš tokios įžymybės interviu paiimti. Ir tai tris mėnesius derinome, kol savo dienotvarkėje minutę rado. Ir nėra – nėra jo namie. O arbata šilta – reiškia, kad dar neseniai buvo. Gal mane pro langą pamatė ir pabėgo? Plaukai negražūs pasirodė? Apranga nepakankamai ryški? Gi visi žino, kad ponas Debesyla mėgsta bendrauti tik su ryškiaplaukėm merginom ryškia apranga…

Arbata, matyt pastebėjusi mano nerimą, klausia:

– O kokiu reikalu čia? Aš šitą kambarį puikiai pažįstu, gal reikia padėti ką nors surasti?

– Ne, ne, – atsakau. – Aš buvau su juo susitarusi paimti interviu…

– Aaa… Tada nieko nebus… Nors pala. Gal aš galiu padėti? Iš manęs paimk! – entuziastingai pašoka arbata, keli lašai nukrenta ant balto stalo paviršiaus.

Arbatą kalbinti ne tas pats, kas patį Danielių. Nė iš tolo. Na, bet jei atvykau – negi dabar tuščiom namo trauksi? O ir arbata atrodo labai entuziastingai nusiteikusi…

– Mano vardas Pasvalys, – mano mintis nutraukia arbata. – Sakykite, nuo ko norite pradėti?

Panašu, kad už mane jau nuspręsta.. Taigi, pradedam!

… …

… … …

Sveiki! Šiandien man didi garbė ir malonumas lankytis garsiausio Lietuvos tinginio Danieliaus Debesylos namuose. Nors paties šeimininko namuose nėra mane labai svetingai pasitinka Pasvalys.

Pasvalys – vienas iš trijų Danieliaus arbatos puodukų, buvusių šalia per visas tingėjimo, nedarbo ir atidėliojimo sesijas, kurių dėka Danielius taip išgarsėjo lietuviškoje sielovados padangėje.

Laba diena, Pasvaly! Pirmiausia prisistatykite – penkiais arba mažiau sakinių, kas esate.

Kad ir kaip netikėtai tai skambėtų, esu iš Pasvalio, tačiau jau kurį laiką gyvenu pas Danielių. Nuo to momento, kai persikrausčiau į šiuos namus, mano higienos lygis gerokai nukrito – tiesa, ne dėl mano kaltės. 4

Daugiausiai tenka bendrauti su žaliąją arbata – tokia draugystė gana maloni, tik lapeliai kartais šonus kutena. 5 Dienas leidžiu arba ant štai šito stalo, arba ana ten, virtuvėje – turbūt matėte ateidama. Taip leisdamas dienas ir apie Danielių daug visko išmokau.

O kaip apibūdintumėte Danielių?

Tinginys.

Gal galite šiek tiek išsiplėsti?

Viską atidėliojantis tinginys. Ir, negana to, kad pats atidėlioja, dar ir kitiem darbų laiku nesusako – iki paskutinės minutės delsia, kol pasako, ko tikisi ir kokios pagalbos reikia. O tada apsimeta, kad visai nesusierzino, kai gauna atsakymą, jog draugas negali padėti, nes turi savo gyvenimą…

Bet kokių dalykų prisižiūrėjau, kai baigia pokalbį…

Žinot, gal galim prie kito klausimo eiti? Jei per daug išpliurpsiu, tai ir man baigsis taip, kaip kitiems nepaklusniems išsišokėliams puodeliams. Tad.. Gal galite šių paskutinių sakinių neviešinti? Prašau. 6

O kokia būna tipiška Danieliaus diena?

Atsikelia. Atsikelia vėlai vėlai. Kartais jau gerokai po pusiaudienio… Išsiverda arbatos ir sėda rašyti. Ir, įsivaizduokit tokį įžulumą – visai pamiršta, kad turi arbatos! Kartais valandų valandas manęs nepaliečia…

Bet gana asmeniškumų. Tai va, Danieliaus diena. Prisėda prie stalo ir rašo. Rašo, rašo, rašo muziką pasileidęs… Parašo, o tada pakyla. Ir prasideda – kaip laukinis pasidaro. Pasikeičia muzika ir pradeda duotis ratais… Keista, kaip už stalo kojos užkliuvęs dar pakaušio neprasidaužė.

Dar būna, kad dingsta kažkur iš namų… Ir čia jau tikrai reikia ne manęs klausti, ką ir su kuo jis veikia, kokius dyvus krečia.

Danielius neseniai išleido knygą…

Taip, „Tinginio Manifestą“. Negana to, kad pats tinginys, dar ir kitus tinginystės mokina.

Gal galite papasakoti, kaip gimė ši knyga?

Tai buvo ilgas, labai ilgas procesas, nuo pat pradžios persmelktas atidėliojimais, vengimu rašyti ir kažko geresnio paieška.

Pradžioje buvo idėja, kad reikia knygos. Tada metus, o gal du buvo svarstoma, apie ką knygą reikia parašyti – nes, pasirodo, sugalvoti, kad nori parašyti knygą, negana – reikia sugalvoti ir apie ką tą knygą rašysi, ką ketini ja pasakyti.

Idėjos paieškos truko ilgai, o joms pasibaigus buvo pirmas
knygos juodraštis ir idėja įgavo kūną.

Buvo buvo ir nustojo būti. Tada stojo štilis ir knyga gal pusę metų, o gal ir ilgiau niekur nejudėjo. Buvo reklama, žmonės išankstinius užsakymus darė, knygos laukė. O knygos nebuvo. Buvo tik juodraštis, iš kurio vargu ar nors vienas sakinys į galutinį variantą papuolė.

Ir tada, po ištisų metų, o paskui ir antrų rašymo, dar kažkelių mąstymo, apmąstymų, idėjų paieškų, rašymo, perrašymo ir labai labai daug tinginystės, pagaliau gimė knyga – maždaug per mėnesį laiko!

Taigi, mat, tinginystės galia – metų metus atidėliok,
o tada imk ir staigiai padaryk!?

O ar žinote ką nors apie ateinančius Danieliaus projektus?

Dar vieną knygutę išleis. Apie psichologijas kažkokias. Su ekspertės pagalba. Jei ta knyga artimu metu pasirodys – tai nebent dėl sunkaus ekspertės darbo ir atsidavimo. Ir tokiu atveju nepamirškit, kad visos pagyros priklauso jai!

Mokymai bus. Debesylos ir Valtininko. Nelabai žinau, ko ten mokys. Kaip valtimis plaukioti ir debesimis klajoti? Meilę gamtai puoselėti? Ne man, paprastam puodukui, žalios arbatos pripildytam, tai suprasti…

„Tinginio Manifesto“ vertimas į anglų kalbą laukia… Ir iššūkiai, iššūkiai, iššūkiai. Daug jų.

Visą interviu kartojote, koks tinginys yra Danielius. Ar yra nors viena veikla, kurią atlikti jis NEtingėtų?

Kalbėti. O dangūs šventi, kai jau tas išsižioja, tai ir tris dienas nenustojęs pliurpti gali. Teko ne kartą matyti, kai ateina kas nors į svečius, paklausia ko nors, Danielius pradeda atsakinėti…

…Žmogui atsibosta, išeina į lauką kelioms minutėms, kates pagaudo, vėžlį paniurko, atgal grįžta. O jis, net nepastebėjęs, kad pašnekovo trumpam kamabary nebuvo, toliau be savo išmintį lieja….

Kitas dalykas – iššūkiai.

Pasakys, kad reikia parašyti knygą, užsivers kitais darbais ir atidės knygos rašymą metams į priekį. Bet va jei išsikels sau iššūkį, kad knygą per tris dienas parašyti reikia – nevalgys, nesipraus, pakakoti nenueis, bet knyga bus parašyta. Maniakas kažkoks.

Vėžlį paniurkyti?

Kai atvykote, turbūt pastebėjote, kad šita trioba pastatyta kito namo kieme. Mat didelis vyras, suaugęs jau, sau namą pasistatė… Tėvų kieme! Cha, pietų vis tiek pas mamą eina dar. Ir nešvarius apatinius mama jam skalbia – nors skyles juose pats susilopo.

Bet čia ir vėl nuklydau. Tai va. Tėvų namų name yra vėžlys. Pats paprasčiausias naminis vėžlys. Nei ką pridursi, nei ką atimsi čia.

Danielius per visus informacijos sklaidos šaltinius skelbiasi, kad ieško žmonos. Gal galite papasakoti, koks vyras jis būtų?

Prastas. Pasižiūrėkit, kaip atrodo – marškiniai neprosavoti, kelnės nuskalbtos… Vienu metu apskritai suplyšęs vaikščiojo… Ir žinot ką? Ne žmonos darbas vyrui marškinius prosavot. Rankas turi? Turi. Pirštai kitaip nei pas moterį sustatyti? Nu, žinokit, tikrai ne. Tiek vyrai, tiek moterys mane savo delnuose laikė, visi jie vienodai veikia, vienodai kelia. Tai ko pats išsilyginti negali? Bet va mat – papurto ir gana jam!

Nu, bet teisybės dėlei, skyles pats susilopyt moka,
tai gal dar ne visai viskas prarasta.

Jei ne apie buitiškus dalykus kalbant – pasižiūrėkit į veidaknygę… Draugai ten keičiasi greičiau nei rudenėjančio miško atspalviai. Vos vienas kitas ilgesnį laiką pabūna. Ir su merginom tas pats – greit įsižiūri, greit atsibosta, o paskui verkia, kad paliko, iki kol kita raudonplaukė uodega po akimis pavizgina…

Ne žmonos, o brandos jam reikia. Tegu pirma pats sau gaspadorium būti išmoksta ramiai, o tada gaspadinę namo vedas, su kuria ir buities darbus, ir kūrybines kančias, ir savo tinguliu dalintis galėtų.

Dėkojame Pasvaliui už šį pokalbį.

Labai malonu buvo išgirsti nuomonę apie ryškiausią saviugdos žvaigždę Lietuvos padangėje iš pirmų lūpų – nepagražintai ir neapsimestinai.

Iki kitų susiskaitymų!

Žurnalistė,
Jurgita Raudonytė


  1. To paties Danieliaus mėgstamo video žaidimo.

  2. Kad ir koks nuostabus Klimtas bebūtų, kad ir kaip jo darbus mylėčiau, kažkodėl visai nestebina, kad Ikea, kurioje supirkti visi namo baldai (na, gal išskyrus vintažinę etažerę), nieko įdomesnio neturėjo.

  3. Bučinys kvadratinis, abu stalai kvadratiniai, staliukas irgi kvadratinis!

  4. Ir išties – akis bado rudos dėmės puoduko viduje.

  5. Tai išgirdus arbata pasimuistė, suraibuliavo.

  6. Aišku galėjau. Bet nusprendžiau nepaklausyti.

Paprastumo iššūkis + Vieninteliai 139 daiktai, kuriuos turiu

Kaskart, pradėdamas rašyti straipsnį, suku sau galvą, kaip parašyti pradžią, kad ji iškeltų problemą ir sudomintų skaitytoją, kad jį užkabintų ir pavergtų.

Visgi gyvename dienomis, kai mums trūksta dėmesio. Trūksta ir jėgų, ir pačio laiko – kam tai skirti? Kam geriausia išnaudoti savo susitelkimą?

Pasirinkimai – šiandienos tema. Kiek pasirinkimų turi tu?
Per daug, o gal per mažai? 

Kiek turi…

  • Neperskaitytų knygų?
  • Žiemai tinkamų batų?
  • Prietaisų šviečiančiais ekranais?
  • Mėgstamiausių patiekalų?
  • Neperžiūrėtų filmų?
  • Indų patiekalams?
  • Kėdžių virtuvėje?
  • Apatinių?
  • Megztinių?
  • Šakučių?
  • ………

Kaip tau atrodo?

Ne – nesakyk iškart „per daug“. Taip sugadinsi sau tai, ką šiandien noriu tau papasakoti. Užtat geriau sakyk, ką ir norisi pratarti: „pakankamai“. Juk turi iš ko rinktis, ar ne? Žinau, kad turi. :)

…Bet ar visgi pasirinkimų neturi per daug?

Kas yra Paprastumo iššūkis ir kokiems velniams jis sukurtas?

Paprastumo iššūkis yra maža misija tau. Įsivaizduok, kad esi slaptasis agentas Jonas Paulauskas 1 ir tau VSD 2 įteikia voką su laišku:

„Agente Jonai, po dviejų savaičių tavo užduotis bus išvykti į Kiniją ir įsisukti tarp šios šalies diplomatų. Tu privalėsi prasprūsti šios valstybės apsaugas, turėsi apsimesti nauja asmenybe. Turėsi tapti žmogumi, kuris galėtų nepriklausomai nuo mūsų keisti planą, jei to reikalautų sąlygos ir atlikti misiją iki galo.“

Kad galėtum tapti šiuo vikriuoju, smalsiuoju, lengvuoju ir laisvuoju agentu, tau reikės atsisakyti visų nesvarbių detalių. Turėsi susipaprastinti ir tapti toks paprastas, kad paprastesnis jau negalėtum būti…

…Turėsi rinktis. Ko tau išties reikia?

Jei neskaitei straipsnio, kuriame pristatau Paprastumo 3 naudas, atsiversk jį dabar. Perskaičius suprasi, kodėl paprastas gyvenimas yra malonesnis, nei prigrūstas nereikalingų pasirinkimų.

Taip – perskaityk, jei dar neskaitei:

Paprastumo iššūkis yra tavo kelias link laisvesnio gyvenimo.

Kiekviena galimybė rinktis – mus įkalina. Kiekvieną rytą praleidi minutes renkantis, ką apsirengti; vakare – kurį serialą žiūrėti; dienos metu – kokį patiekalą pagaminus savo besočiam pilvui.

Minutė po minutės – tavo laikas virsta pelenais.

Tačiau gyvenant paprasčiau – tu atgauni savo kertinę, gyvo asmens laisvę gyventi. Džiaugtis ir imtis naujų misijų. Nebūtinai kelionės į Kiniją, bet tokių misijų, kaip:

  1. Išmokti bendrauti;
  2. Medituoti 7 mėnesius;
  3. Sukurti pasaulinį verslą;
  4. Pradėti gyventi etiškiau;
  5. Įveikti 800 kilometrų žygį;
  6. Tapti kunigu ir arkivyskupu;
  7. Atidaryti nuosavą restoraną;
  8. Atsikratyti 20 kg lašinių;
  9. Bėgti 100 dienų iš eilės;
  10. Įgyti užsienio kalbą;
  11. Pastatyti spektaklį…

…Lygiai, kaip šias misijas priėmė debesyliečiai. Tikri debesyliečiai, kaip tu.

Štai, kaip atrodo paprastumo iššūkis: Paimi daiktą -> Patikrini, ar tau jo reikia.

Taip, tai paprasta. Būtų juokinga, jei paprastumo iššūkis reikalautų kalnų kopinėjimo įrangos, raudono Ferrario, 4 galingo Alienware kompiuterio ir trylikos skirtingų vadovėlių apie chirurgiją „dėl visa ko“. 5

Trumpai tariant:

Paprastumo iššūkio tikslas – jį įveikus gyventi laimingiau.

Ir tau padės dvi taisyklės, kurias jau minėjau straipsnyje, kurį taip rekomendavau perskaityti:

  1. Klausti savęs – Kodėl kažką turi?
  2. Ir ar tikrai tau to daikto reikia?

Vieną dieną aš pažvelgiau į savo spintą ir pamačiau marškinius, kurių nenešiojau jau du metus. Nes jie baisūs ir nežinau, kaip prieš du metus juos, pagautas „Galutinio išpardavimo“, 6 nusipirkau.

Tada juos nukabinau nuo pakabos, sulanksčiau ir nunešiau į artimiausią Caritas atstovybę, padovanoti tiems, kurie juos su malonumu nešios.

Kitą dieną pažvelgiau į kiaulę taupyklę, kurią man prieš 14 metų, dar vaikystėje, dovanojo krikšto mama ir kurią per šiuos metus buvau palikęs dulkėti ant aukščiausiai kabančios lentynos.

Tada tą kiaulę paėmiau, išėmiau iš jos jau beveik beverčius 32 lito centus bei vieną sagą ir smagiai išmečiau į ją šiukšlių dėžę. Taip, kad ji sudužtų konteinerio dugne. Bam! 7

Trečią dieną lentynoje, tarp knygų, pamačiau užrašinę, kurią norėjau kadaise dovanoti vienai draugei, bet ši išvyko į Airiją, mūsų ryšiai nutrūko ir taip praradau progą ją padovanoti.

Tada šią užrašinę nuvaliau nuo dulkių, supakavau į naują dovanų popierių ir padovanojau draugui… Tiesiog šiaip – sekmadienio proga! Nes jis kaip tik kalbėjo, kad norėtų sekti savo miego ritmus. 8

Šis iššūkis padeda naudoti daiktus ir neleidžia jiems naudotis mumis

Jei tau kada teko šluostyti dulkes nuo nenaudojamų daiktų – nuoširdžiai paklausk savęs: kas čia šeimininkas? Tu turi daiktus, ar daiktai turi tave?

Jei keliaujant teko jaudintis dėl namų arba niekada taip iš jų ir neišvykai, nes taip bijojai vagių, gaisro, atsuktų dujų, neužsukto vandens… Paklausk savęs to paties.

Ar tikrai esi savo daiktų šeimininkas?

O gal tik vergas, perkantis juos dėl to, kad pirkimas yra puikus būdas nuraminti save? :)

Štai, kokios gali būti Paprastumo iššūkio taisyklės:

Nesakau, kad privalo – taisykles visgi kuri tu. Tačiau tokias iškėliau sau:

  1. Skaičiavau daiktus, tarytum „minčių objektus“. Kiek vienetų kažkas užima mano atmintyje? Pavyzdžiui, knygos ant palangės man yra „knygos“. Vienetas. Tačiau megztinius skaičiuoju atskirai, nes man jie visi skirtingi, nepamainomi vietomis.
  2. Skaičiavau visus savo daiktus. Įskaitant spintą, lovą, staliukus, gėles, plakatus, apatinius…
  3. …Išskyrus maistą ir higienos priemones. Taigi prieskoniai, konservuoti pomidorai ir skutimosi peiliukai į sąrašą nepateko. Šie dalykai yra daug greičiau suvartojami, nei suvartojama lova.
  4. …Ir išskyrus namo dalis. Nes jos, visgi, nėra daiktai – jų nei paimsi į rankas, nei pakeisi nedarant remonto. Todėl vandens šildytuvo, krosnies ir virtuvės spintelių neskaičiavau. Lovą pajudinti galiu lengvai, kaip ir atsisakyti. Tačiau jei tektų keisti radiatorius, vienas to nepadaryčiau.

Ir siekiau:

  1. Pamatyti tai, kas svarbiausia mano gyvenime.
  2. Atsisakyti visko, kas blaškytų, trukdytų ir erzintų.
  3. Pasijausti laimingiau, nes kažką veikiu su savo gyvenimu, ne tik sėdžiu įprastos aplinkos susikurtame kalėjime.

Ir štai – visi daiktai, kuriuos turiu:

Daiktui dingus iš mano gyvenimo jo nuotrauką ištrinu. Daiktui atsiradus – pridedu. Tau patariu daryti taip pat, tačiau, galbūt, sudarant visų turimų daiktų sąrašą raštu. 9

Visus savo daiktus fotografavau ir kėliau į internetą. Jų suskaičiavau 139.

Fotografavau ir fotografuoju atsiradus naujiems daiktams, nes man tai – patogus būdas surašyti viską, ką turiu, o taip pat galiu parodyti tau, kaip minimalizmas atrodo tikrame gyvenime.

Atgauk SAVO laisvę gyventi!

Štai šeši žingsniai, kuriuos atlikus jau žingsniuosi link savo laisvės. Atlik juos per šią savaitę ir galėsi žinoti, kad bent vieną savaitę iš 52 šiais metais išnaudojai naudingai. Per ją geriau pažinai save.

Pradėk nuo pradžių:

  1. Susirašyk viską, ką turi. Pagal mano Paprastumo iššūkio taisykles arba pagal save, tačiau pradėk rašyti. Tau reikės popieriaus lapo ir rašymo priemonės arba dokumento kompiuteryje, telefone. Neįmanoma pamatyti visų savo daiktų, jei jų neturėsi priešaky.
  2. Pasižymėk BŪTINUS daiktus. Pavyzdžiui, tai gali būti tavo mobilusis telefonas, geriausia piniginė, dažnai naudojamas kompiuteris, brangi 10 vyro dovana.
  3. Pasižymėk daiktus, dėl kurių abejoji. Palik tai ramybėje – galėsi pačiupinėti ateityje, kai atliksi ketvirtąjį žingsnį.
  4. Visko, kas netelpa į sąrašą, ATSIKRATYK. Jei daiktas nėra būtinas ir dėl jo net neabejoji… Tai kam tau jo? 11 Ne, nenešk viso to šlamšto į palėpę, nedėk į spintos kampą. Taip problemos neišspręsi. Jei netelpa į sąrašą – mesk iš namų. Padovanok draugams, paaukok, parduok.
  5. Peržiūrėk sąrašą iš naujo. Kas yra būtina? Dėl ko abejoji? Ir gal to, iš prekybcentrio gauto lipduko, tau išties nereikia?

Elkis protingai: tris daiktus, kuriuos galima pakeisti vienu – keisk į vieną; daiktus, kuriuos galima išsaugoti nuotraukos pavidalu 12 – fotografuok ir išsisaugok kompiuteryje.

Ir nebijok – dovanoti daiktus nėra nusikaltimas. Viena mano draugė vakar kraustėsi į naują butą. Ji neturėjo nieko, nes tai buvo jos pirmasis butas. Aš jai padovanojau seną virdulį, net neišpakuotus virtuvės peilius ir man, asmeniškai, nepatogią pagalvę.

…Dabar daiktai atlieka geresnę funkciją, nei gulėjimą sandėliuko apatinėje lentynoje. Daiktai tapo naudojami.

„Paprastumas sueina į du ėjimus:
Atrask svarbiausią. Ir išmesk viską, kas liko.“

– Leo Babauta, minimalistas

Tikiuosi, kad šiandien prisijungsi prie manęs.

Tau neprivalu šiandien eiti ir išmesti pusę spintos. Bet tu gali žengti pirmąjį žingsnį ir pagalvoti, ar tikrai visko, ką turi, tau reikia?

Laisvė, visgi, gimsta ne iš pasikeitusių valstybės pavadinimų ar net didesnių minimalių atlyginimų. Laisvė gimsta iš sugebėjimo gyventi laisvai, gyventi patirtimis.

…Ar ne? ;-)

Susitelkęs,


  1. Tarytum Džeimsas Bondas, bet su lietuviškos trispalvės juosta po kaklu ir talpiu pilvu cepelinams.

  2. Lietuvos valstybės saugumo departamentas, atsakingas už žvalgybą, kontržvalgybą ir valstybės saugumą.

  3. Angliškai Minimalizmo.

  4. Žinoma, kad raudoni automobiliai yra greitesni dėka Doplerio efekto. Dėl to ir vairuoju raudoną 2001 metų Fiat Punto, kuris geba užlįsti prieš kiekvieno vairuotojo nosį. Tiesa, aš juk neužlindinėju. Chm, chm.

  5. Nors šitai turėtų būtų įdomu. Noriu pabandyt!

  6. Kurie niekada nebūna galutiniai – tikiuosi tai jau pastebėjai.

  7. Chi, chi. Smagu juk. Laisvu laiku dabar žiūriu, kaip spaudžiami įvairūs daiktai.

  8. Jam dovana patiko. Dėl to ir nesigėdiju perdovanoti daiktų – jei man jie nėra naudingi, kitiems bus. Pavyzdžiui, didžiąją dalį puodukų, kuriuos esu gavęs, naudoja mano tėvai ir brolis.

  9. Taip tau bus lengviau.

  10. Širdžiai, o ne piniginei.

  11. Mano tėtis 20 metų turėjo ir saugojo garaže automobilio varžtų kibirą. Neprireikė, nes per tiek laiko automobiliai paprasčiausiai pasikeitė. Ar manai, kad nenaudojamas vaizdajuosčių grotuvas ar kitoks niekalas stebuklingai grįš į madą?

  12. Kad ir tą magnetuką iš Kipro, kabantį ant tavo šaldytuvo durelių. (Ne)atsiprašau, Mileta.

Tu esi daugiau, nei manai
+ Atmink savo mirtį

Įsivaizduok. Atsibudai vieną blankų, baltais debesimis nuklotą rytą savo lovoje, kaip įprasta. Žadintuvas įkyriai pjauna savo melodijas… Tačiau keltis nesinori. Virš tavęs – baltos lubos.

Tuščios. Baltos.

Na, taip, kažkur kampe galbūt prilipęs voratinklis ar viduryje lubų kaba šviestuvas, bet… Argi tai gali atstoti tą begalinę lubų tuštumą?

Ar tie niekai gali atstoti begalinę gyvenimo tuštumą?

(Pala, gyvenimo!?)

Po ilgos nakties atsibudai savo lovoje. Žadintuvo melodija rėžia ausis, tačiau visai nenori keltis. Nes matai tik tuščias gyvenimo lubas.

Ką per savo gyvenimą pasiekei?

Rimtai: kokia tavo gyvenimo vertė? Kuo tau jis buvo malonus? Ir kuo padėjai pasauliui tapti geresniu?

(Mažai kuo? Niekuo?)

…Gal tuomet geriau eit ir šokt nuo tilto upėn? Taip bent aplinkiniai galėtų gyventi netrukdomi, o jei šokant padarytum salto, tai tiltas taptų turistų lankoma vieta…?

Neskubėk. Pirmiau pažvelkime į tavo gyvenimą detaliau.

Tu. Žmogus.

Įvesk savo gimimo datą:


Matai šiuos skaičius? Prieš tiek metų, savaičių, dienų ir valandų gimei tu.

Atsuk dar devynis mėnesius atgal ir pateksi į vieną smagiausių savo tėvų naktų. Tą naktį vyko visko, bet daugiausiai žaidimo kyšt traukt, rakto ir spynos taikymo, lazdų obliavimo ir meilės kupino horizontalaus šokio.

Nors diskutuotina, ar pirmųjų ląstelių susijungimas yra žmogaus gyvybės pradžia, 1 visgi po Didžiojo O, viskas vyko šitaip:

  1. Drąsus spermatozoidas sako kiaušialąstei: „Ė, didžiule, 2 davai susijungiam!“. Ir parodo uodegos raumenį.
  2. O kiaušialąstė atsako: „Meh“. Nes dėmesio ir taip gauna iš daugiau nei 200 milijonų spermatozoidų. 3
  3. Visgi, tavo tėčio spermai pasisekė ir šiai susijungus su kiaušialąste, laivas pradeda keliauti srauniąja kiaušintakio upe. Apie 8-9 dieną 4 laivo kapitonas sušunka: „Metam Inkarą į tą gimdą!“.
  4. Išmetus Inkarą, tęsiamas vystymosi nuotykis. Šiai kolonijai sekasi geriau nei toms, kurios priklausė Lietuvai. 5
  5. Po devynių mėnesių, prasidėjus vietos valdžios sukilimams, vaisius įgauna nepriklausomybę. Sukuriamas nepriklausomybės himnas, daugiausiai sudarytas iš garsų „Eeeee!“ ir „Aaaaa!“.

Tu gimei. Sveikinu!

Tavo gyvenimas.

Tu: raudonas, raukšlėtas ir išskyras pro visas angas leidžiantis ateivis, kalbantis jam vienam suprantama kalba.

Ar, galbūt, pasikeitei: raukšlės išsikraustė ant delnų (jei gimei vyru, kartu ant asmeninės piniginės), oda išbalo, plaukai pradėjo augti keisčiausiose vietose ir išmokai kalbą, suprantamą 2-4 milijonams žmonių.

Ir gali džiaugtis:

Tu gimei iš žvaigždžių kalvėje sukurtos dulkės.

Vienos mažos dulkelės begalinėje visatoje.

Prieš 4,6 milijardo metų milžiniškas helio ir vandenilio dulkių debesis, pajudintas netolimos supernovos, sukruto. Jis sukosi… Sukosi… Sukosi ir sukūrė žvaigždę. 6 Saulę. Vieną iš 1024 žvaigždžių šioje visatoje. 7

Neįtikėtina, kad per praeitus 2,8 milijono metų pasikėlusios beždžionės 8 neišžudė viena kitos, esi naujausias 14.000 žmogaus kartų̃ 9 išradimas ir vienas spermatozoidų, laimėjusių atsitiktinumo žaidimą.

Tik…

…Tai išgyvenome kiekvienas mūsų.
Aš, tu ir net buvusi tavo lietuvių kalbos mokytoja.

Tu visada buvai dulkė, valdoma begalės išorinių ir vidaus jėgų. Per vos 30 visiškai įprastų sekundžių:

  • Tavo kūnas atsikrato virš 170 tūkstančių odos ląstelių. 10
  • Širdis perpumpuoja kraują 6 kilometrų atstumu. 11
  • Kūnas sugeneruoja 80 ir daugiau vatų galios. 12
  • Ir sukuria 72 milijonus naujų raudonųjų kraujo ląstelių. 13

Per 30 sekundžių. Ir to net nepastebi. Kaip turbūt nepastebi ir to, kad tavo gyvenimas žygiuoja tolyn, o tikėtina, kad nugyvensi tiek:

Jei sunku įsivaizduoti, galime tai paskaičiuoti bene įsimintiniausiu būdu – šventėmis, kurios vyksta kartą metuose ir kurių neįmanoma nepastebėti. Pavyzdžiui – Kalėdomis.

Jei jas žymėtume mandarinais, tai aš, kaip 24 metų jaunuolis, jau patyriau 35 procentus šių švenčių:

Žiū kiek mandarinų!

Gali atsispausdinti ir pasižymėti, kiek mandarinų liko tau. Dar tiek jų suvalgysi, sukramsnosi.

…Jeigu po 40-ties minučių nemirsi nuo insulto, autoavarijos, plėšikų ar ūsuoto žudiko maniako, su kirviu rankose.

Juokauju, juokauju! Tai tik foto montažas. Ačiū kūrybingiems debesyliečiams. :-)
Juokauju, juokauju! Tai tik foto montažas. Ačiū kūrybingiems debesyliečiams. ;-)

Taigi, ką per savo gyvenimą pasiekei TU?

Išskyrus tai, kad suvalgei šimtus apelsinų, obuolių ir bananų?

…Pameni baltas lubas? Pažvelk į jas vėl.

Kas ten? Ar ten kažkas, ko pirmai nepastebėjome!?

(Ei, išties!)

Žinai, aš tikiu tavimi.

Galbūt tavo lubos išties baltos. O galbūt tau taip tik atrodo, nes po ilgo miego akys užtraiškanojo ar lubos šiek tiek apdulkėjo.

Aš tikiu tavim, kad per gyvenimą pasiekei daugiau, nei manai.

Atlikime du pratimus ir pamatysi tai savo akimis.

Pirmasis pratimas: 200 tave išauginusių potyrių.

Tau reikės popieriaus lapo arba šios paruoštos lentelės. Šią tu gali atsispausdinti arba išsisaugoti bei pildyti kompiuteryje. 14 Jei rašysi ant sąsiuvinio lapo, tau reikės liniuotės, kad nusibrėžtum keturis stulpelius.

Žingsnis 1:

Kiekvieniems savo gyvenimo metams 15 parašyk po du įvykius, kuriuos patyrei tais metais. Tai gali būti mėgstama veikla, įsimintinas nuotykis ar bet kas kito. Nebūtina rašyti kažko neįtikėtino!

Jei nepameni nieko, visada gali paklausti savo tėvų, draugų arba globėjų.

Surašyk savo veiklas į stulpelį.

Atlikai? Tuomet štai antroji užduotis…

Žingsnis 2:

Kiekvienai savo veiklai, parašyk po pasiekimą. Kol kas nevertink, iš to gavai, bet paprasčiausiai – kuo tai baigėsi?

Pavyzdžiui, jei sulaukus 12-kos patiko skaityti Harį Poterį, ar perskaitei visą knygą? Jei 7-erių mėgai rankdarbius, galbūt padarei mamai atvirutę? O jei 17-kos lankei krepšinio klubą, gal sužaidei kokiose, kad ir mažose, miesto rungtynėse?

Pasistenk sau nemeluoti. Tik atsakyk į klausimą.

Galiausiai…

Žingsnis 3:

Trečiame stulpelyje parašyk įgūdžius, kuriuos įgavai.

Pavyzdžiui, jei kažkada mėgai važinėti dviračiu (veikla), tai nuvažiavai 20 kilometrų per vieną dieną (pasiekimas) ir tai, tarkim, išmokė nepasiduoti pavargus net ir važiuojant kalnuotais keliais (įgūdžiai). Ar panašiai.

Rašyk nuoširdžiai, nes niekas be tavęs šio pratimo rezultatų netikrins. Jei tavo veikla (tarkim, rūkymas) davė plius 5 „chebros“ taškus ir atėmė 30 sveikatos taškų – taip ir rašyk. Atvirai. :)

Jei dviejų veiklų nepakanka, tuomet gali pratimą pakartoti ir prirašyti po trečią mėgstamą veiklą. Ketvirtą ir penktą. Tikiu, gali sugalvoti net ir daugiau – jei tik nori.

Dabar sąžiningai – neskaityk toliau šio straipsnio.
Pirma atlik šį pratimą. Bent jau pradėk.

Są-ži-nin-gai.

Atlikai? Užpildei?
Minčių galvoje jau turi?

Tuomet susirink visas savo mintis, baimes, džiaugsmus ir abejones, ir…

Antrasis pratimas: Nurimk.

Nujaučiu, kad tau šią akimirką gali kilti abejonių. Galbūt baisu, kad tavo įgyti įgūdžiai neatrodo išties vertingi. 16 Ar šiaip, viskas atrodo siaubingai ir tuoj ateis gyvenimo galas…

Geros naujienos: Tau tik taip atrodo.

Nurimk.

Kvėpuok: Įkvėpk ir tada lėtai iškvėpk.

Geriau?

Tuomet štai…

…Tavo praeitis ir jos potyriai, pasiekimai bei įgūdžiai yra tik praeitis. Ir nors praeitis sukūrė dabarties tave, ji neprivalo būti ideali. Neturėtų. Ir tikiu, kad taviškė tokia nėra.

Praeitis neturėtų būti ideali. Pakartokim tai kartu. Nors pašnibždomis. 17

Žinai kodėl?

Juk be praeities mes nieko nebūtume išmokę.

Jei kažkada nebūtume valgę akmenų – nežinotume, kad šie nevalgomi. Jei nebūtume lietę ugnies – nežinotume, kad ji tikrai degina. Jei nebūtume pasiuntę savo draugų na***, tai turbūt nežinotume, kad tai tikrai gali įskaudinti, įžeisti kitus žmones.

  1. Tavo klaidos išmokė jų nekartoti. Ar bent padėjo mokytis.
  2. Tavo net ir keisti hobiai padėjo pasiekti tai, kam kiti paprasčiausiai nerasdavo laiko.

…Jei nebūčiau vaikystėje skyręs begalės valandų fantastinėms knygoms, nežinau ar dabar sakyčiau tau šiuos žodžius. Jei būčiau buvęs drąsesnis per stojamąjį egzaminą į dailės mokyklą – galbūt dabar būčiau skulptorius. Arba kasininkas Kauno autobusų stotyje.

O jei tau vis dar baisu, vis tiek nurimk:

Niekas kitas irgi negyveno idealiai.

, Alex Monaco, net Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė – nė vienas mūsų negyveno pagal kažkokį vaikystėje susikurtą planą. Tau irgi nepavyko, taigi – mes esame kartu. :)

…Žinai, kas smagiausia, šitai įsisąmoninus?

Praeitimi galime priminti sau apie neišvengiamą ateitį.

Ir augti. Mokytis. Gyventi.

Memento mori. Atmink mirtį.

Atmink mirtį.

(Ne, ne tai, kad atmink jai atgal ant kojos. Atsimink.)

Prieš kelias savaites bendravau su viena debesyliete. Susitikome jaukioje kavinėje Kauno senamiestyje ir bendravome apie viską, kas susiję su asmeniniu augimu. Pokalbis buvo smagus, kol man užsiminus apie mano vieno herojaus Scott Dinsmore 18 mirtį kalnuose, ji pertraukė:

„Danieliau, nekalbėk apie mirtį. Man tai nepatinka.“

Aš, aišku, turiu ilgą nosį ir paklausiau kodėl. Ir jai bandžius išsisukti, vėl paklausiau kodėl, tačiau kitais žodžiais. O tada vėl. Kol ji atsakė:

„Man nepatinka, nes pradedu galvoti, kad per savo gyvenimą nieko
nepasiekiau. Ir to bijau. Nenoriu mirties.“

Ji pasakė tai su tokiu atvirumu ir nuoširdumu, kad aš net atsilošiau bei akimirką sėdėjau nesugalvodamas, ką atsakyti. Tai buvo velniškai atviras atsakymas. Ir drąsus. Man jis patiko. 19

Ar tau toks atsakymas pažįstamas? Ar tau irgi kartais kirba mintis, kad gyvenimą iššvaistei veltui, o tavo lubos išties tuščios?

Tuomet atmink mirtį.

Jei bijai mirties – atsimink ją.

Taip, rimtai. Atsimink mirtį taip, kaip retkarčiais atsimeni tuos savo gėdingus, velniškai gėdingus poelgius, kuriuos mielai pakeistum, jei galėtum atsukti laiką atgal. 20

Nujaučiu, kad tai skamba netikėtai, bet štai priežastis:

…Tu dar turi visą gyvenimą iki paskutinės akimirkos.

Nesvarbu, ar žūsi po 40-ties minučių, ar po 60-ties metų, kas dabar atrodo taip tolima. 21 Tu turi dar dešimtmečius, metus, mėnesius, savaites ar galiausiai net dienas bei valandas.

Turi visa tai, kad galėtum pataisyti save.

Kad galėtum pakeisti save.

Kad galėtum padėti aplinkai ir jai atsilygint taip, kaip 55-erių sulaukęs „Karo ir taikos“ autorius Levas Tolstojus beveik per naktį pasikeitė iš išnaudojančio didiko į pasaulį keičiantį autorių. 22

Ar, po perkūnais, net nereikia tokių didelių pokyčių – tu gali pradėti pamažu. Tai, išties, kartais net geriau. 23

Atmink mirtį.

Ir džiaukis, kad dar turi laiko pasinaudoti savo įgūdžiais bei įgauti naujų.

Džiaukis, nes dar turi laiko pačiam džiaugsmui.

Ir tavo lubos, baltos lubos… Jos išties nėra tokios baltos. Ar matai?

Visus tuos nuostabius darbus – atlikai tu. Tu! O tuos, kurių gailiesi, visada gali įtraukti į pamokų sąrašą. Ir kovoti už ateitį, už lubas, pilnas pasiekimų bei spindinčių žvaigždžių.

Argi šios mintys neišlaisvina? :)

Tavo mirtingasis,
Debesyla


  1. Čia į sceną ateina žmogiškumo, žmogiškos sielos, žmogiško mąstymo ir žmogiško savisuvokimo klausimai.

    Žmogaus teises pagal LR įstatymus įgyji tik gimus, sielą, pagal krikščionis, įgauni vos pradėtas, mąstymą – maždaug trečiąją savaitę, kai pilnai susiformuoja tavo smegenys, o savęs suvokimą – išvis tik apie 18 mėnesių po gimimo.

    Kuris šių ataskaitos taškų yra žmogaus gyvybės pradžia?

  2. Kiaušialąstė yra apie 30 kartų didesnė už spermatozoidą.

  3. Ir taip – kiekvienas jų savyje turi pusę žmogaus gyvybei reikalingo DNR kodo. Tai du šimtai milijonų šansų sukurti vis kitokį žmogų.

  4. Tiek trunka kelionė linksmuoju kiaušintakio kalneliu.

  5. Septynioliktame amžiuje Kuržemės ir Žiemgalos kunigaikštystė, vasališkais ryšiais priklausiusi Lietuvai, buvo įkūrusi kolonijas Afrikoje ir vidurio Amerikoje. Deja, šios kolonijos ilgai neišliko dėl ATR karo su Švedija ir įkalinto kolonijų įkūrėjo. Kolonijas užgrobė Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų laivynai.

  6. Tai vyko šitaip.

  7. Bent tiek jų suskaičiuoja matematikai. Tiesa – jei kalbėsime apie merginą Saulę, dabar skaitančią šiuos žodžius, tai man esi ryškiausia žvaigždė iš 7,4 milijardų! <3

  8. Prieš tai buvusios gyvybės formos buvo pernelyg nepanašios į žmogiškąsias.

  9. Rekomenduoju apie tai skaityti nuostabų straipsnį: „Meet Your Ancestors (All of Them)“. Myliu šį autorių!

  10. Taip – visos jos gyvenimus baigia pleiskanų pavidalu.

  11. Kas, pripažinkime, gana įspūdinga, kai mūsų ūgis neviršija dviejų metrų.

  12. Priklausant nuo veiklos ir sveikatos. Dirbant iš visų jėgų (tarkim bėgant nuo pikto šuns) kūnas sugeneruoja ir po 2-3 tūkstančius vatų galios.

  13. Kurios skirtos vien deguonies pernešimui tavo kūne. Tavo kūne šiuo metu yra apie 20-30 trilijonų tokių ląstelių. Pažvelk į savo rankas.

  14. Taip pat gali atsidaryti per Google Docs aplikacijas, jei kompiuteryje neturi tinkamos įrangos.

  15. Tiek, kiek jau nugyvenai. Į ateitį kol kas nežvelk.

  16. Palyginus, va, su tuo įkvepiančiu jaunuoliu internete… Aš pats kartais galvoju, kaip tokiems, kaip debesyliečiui Antanui Bernatoniui, pavyko tiek daug. :)

  17. Sau, asmeniškai: „Mano praeitis neturi būti ideali!“.

  18. Tokio bičiuko, įkūrusio Live Your Legend judėjimą, padedanti žmonėms rasti savo karjeros kelią ir kurti bendruomenes.

  19. Gerbiu žmones, kurie geba atsakyti į skaudinančius klausimus atvirai.

  20. Kodėl tie prisiminimai šauna būtent bandant užmigti? Ir, o Dieve, kodėl aš vis prisimenu mokyklą?

  21. Bet nėra tolima – paklausk tėvų ar senelių. Metai yra itin ilgas laiko tarpas, prabėgantis vos per kelis akimirksnius.

  22. Plačiau gali sužinoti Britannica enciklopedijoje. Taip pat, spėju, ir įvairiuose kituose šaltiniuose. Tai nėra didžios paslaptys.

  23. Jei šoksi išsikelti 30 iššūkių ir 5 dietas vienu metu – tikėtina, kad pervargsi ir savo tikslus greitai mesi. Tačiau augant mažų žingsnelių metodu – pasieksi didžių rezultatų be rizikos.

Asmeninis tobulėjimas yra masturbacija

Asmeninis tobulėjimas yra masturbacija ir tu tai žinai. Laikas asmeniniam augimui.

Iš daugelio įvairių nesuvokiamų posakių, sakinių ir būdų išsakyti savo mintis yra viena frazė, kuri mane užknisa labiau, nei kas kita. Tai yra: „asmeninis tobulėjimas“.

…Nes argi asmeninis tobulėjimas nėra tai, kas labiausiai kenkia mūsų norui augti, mokytis ir gyventi žmogiškai bei laimingai? Argi tai nėra tik kvietimas užsiimti protine masturbacija?

Na, bet gerai. Tau šie mano žodžiai gali pasirodyti keisti. Ypač, jei mane pažįsti kaip Danielių Debesylą – tinklaraščio autorių, rodos, rašantį apie asmeninį tobulėjimą.

(Jei nepažįsti, tada labas! Man malonu susipažinti.)

Mano įsitikinimu, svarbu ne tik ką norime savo žodžiais pasakyti…
…Bet ir kaip mes tai sakome.

O frazė „asmeninis tobulėjimas“ yra tai, ką norėčiau išnaikinti saviugdos pasaulyje. Ne todėl, kad būčiau kalbajobas iš VLKK, o tik todėl, kad „tobu­lėjimas“ kenkia visiems, norintiems gyventi geriau, maloniau, sočiau ir laimingiau.

„Tobulėjimas“ yra mažas ir nuodingas žodis, kurio turėtume vengti kaip gripo. Ir tam yra labai svarbios priežastys.

Pradėsiu nuo pradžių. Iš karto perspėju – pradžia bus ilgoka, o pagrindinė straipsnio esmė yra ties viduriu ir pabaiga. Tačiau šios įžangos reikės, kad suprastum kodėl skatinu atsisakyti „tobulėjimo“. Skaityk likusį straipsnį…

15 mūsų taisyklių įkvepiantiems gyvenimams

Debesylos taisyklės.

Kas skiria tavo troškimą pokyčiams ir tų pokyčių įgy­ven­di­nimą? Kas skiria pabiras mintis ir baigtus kūrinius? Ir kas skiria minias nepažįstamųjų ir įkvepiančius judėjimus?

Tai geri klausimai. Ir jei tau kada rūpėjo atsakymai, tuomet vieną jų pasakysiu šią akimirką.

Šį skirtumą lemia vidiniai nusistatymai.
Arba, kitaip tariant: Taisyklės.

Tačiau nesijaudink, aš nekalbu apie religinių kultų įsakus ir valstybės įstatymus. Nes…

Šios taisyklės neištrauktos iš lempos. Jos kitokios – geresnės, tvirtesnės.

Mes visi vadovaujamės taisyklėmis. Aš, tu, kaimyno anūkas, tas veikėjas, sėdintis kalėjime ir net ISIS teroristai, besistengiantys paversti pasaulį šventojo karo žeme. Tai neišvengiama.

Kodėl? Ogi todėl, kad mūsų smegenys yra save programuojančios mašinos, kuriančios savisaugos metodus iš…

  1. Patirties (pvz. „aš suklydau => mama pyko“);
  2. Logikos (pvz. „aš nevalgysiu maisto => numirsiu badu“);
  3. Ir fantazijos (pvz. „aš būsiu geras => jie atsidėkos“).

Ir tai natūralu. Jei nemokėtume savo patirties, logikos ar fantazijų sutraukti į aiškesnes formas ir iš to mokytis, tai nebūtume žmonės.

…Bet čia yra bėda.

Kokia?

Juk šios taisyklės nėra savanoriškos.

Ir jos dažnai net nepastebimos. Nematomos, kaip mintys dietos metu, jog neturėtume valgyti šokoladinių sausainių ar, kad „tik truputį pagulėsiu lovoje“ tėra mieguistas melas.

Tai, kas slepiasi mūsų galvoje ir ko nepastebime, jau nuo Atėnų mokyklos laikų buvo viena įdomiausių filosofijos, psichologijos ir naujųjų smegenų mokslo temų…

…Mes iki šiol negalime suprasti, kokie slapti įsitikinimai valdo mus.

Bet mes galime pakeisti šį rūke paskendusį gyvenimą.

Ir liautis gyvenus kažkokį gyvenimą, kurį valdo kažkas. Mes galime atsirinkti, kas naudinga mums, ir priimti tai kaip nuorodas ateičiai.

Savanoriškos taisyklės yra geriau, nes jos:

  1. Išgrynina mūsų vidinius poreikius;
  2. Parodo, kuo esame išskirtiniai;
  3. Padeda augti, ne tik tobulėti; 1
  4. Leidžia gyventi sąmoningai;
  5. Sujungia idėjas į veiksmus;
  6. Ir jungia bendraminčius.

Savanoriškos taisyklės yra tokios, kurias parenkame sau ir kurios padeda suvokti, kad esame ne vieni. Būtent todėl tau pristatau:

Bet pirmiausiai: Tai MŪSŲ taisyklės, ne mano.

Nors esu ponas Debesyla, tu nesi mano bendruomenės dalis. Jūs, nesate mano pasekėjai. Mes tik turime panašias vertybes ir esame kartu.

Ir šios taisyklės sukurtos mūsų.

Tai prasidėjo vasario 17-tą dieną, kai el. laiške debesyliečiams paklausiau, kokia svarbiausia taisykle vadovaujatės savo gyvenimuose. Ir jūs atsakėte! Sulaukiau virš 90 viešų atsakymų bei dar apie šimto privačių.

Kas geriausia, šitaip taisyklės buvo atrinktos per…

  1. Ilgus gyvenimus; 2
  2. Ir tikras patirtis. 3

Aš atsakymus sutraukiau ir dabar pateikiu vaizdžiu būdu. :)

15 Mūsų taisyklių tavo įkvepiančiam gyvenimui.

Kadangi šias taisykles surinko mūsų bendruomenė, logiška, jei tai taptų mūsų mažu manifestu.

Šiandien paprašysiu tavęs, kad perskaitytum šias taisykles ir pagalvotum,
ar galėtum gyventi pagal jas.

Jei tavo atsakymas teigiamas, tuomet tavo vieta su mumis ir gali po straipsniu palikti trumpą komentarą su žodžiais „Aš prisijungiu“ ar panašiai. Kviečiu prisijungti!

 Apačioje rasi plakatą, kurį galėsi išsisaugoti arba atsispausdinti.
Pačioje pabaigoje rasi dar 3 papildomas plakato spalvas!

Daryk su juo, ką tik nori: spausdinkis, išsisaugok arba dalinkis!

Nr. 1 | Pradėjus augti, nesustok.

Nes augti nereiškia užaugti. Tai nuolatinis procesas. Nuo sėklos iki asmens, iki to, kuris kelionę baigs riebių sliekų pilvuose.

„Aš niekada nepralaimiu. Arba laimiu, arba ko nors išmokstu.
Kiekviena nesėkmė mus kažko išmoko.“

24-metė debesylietė

Kodėl: Diplomas, šeima, pensija ir kiti nutikimai neturėtų stabdyti tavo augimo. O jei šiandien jautiesi blogai, tai gal praeityje sustojai?

Kaip: Vadovaukis likusiomis taisyklėmis. Ir skaityk, naršyk, žiūrėk, klausinėk. 4

Nr. 2 | Taisykles kuri tu.

Žinau, kad gali būti keista šį teiginį matyti antroje vietoje, tačiau aš nesiruošiu meluoti – neturiu teisės tau įsakinėti. Kaip jos neturi nė vienas kitas iš mūsų.

„Svarbiausia taisyklė – leisti sau nesilaikyti įsikibus į taisykles.“

51-metis debesylietis

Kodėl: Nes visi turime laisvą valią. Ir visi esame skirtingi.

Kaip: Pradėk nuo taisyklių, kurių laikaisi, įvertinimo, ir tada tęsk su priėmimu arba atmetimu. 5

Nr. 3 | Tavo augimas NĖRA uždaras.

Nepaisant, kad saviugda atrodo ganėtinai uždara veikla, 6 ji tokia nėra. Aplinkui tave gyvena dešimtys ir šimtai kitų žmonių ir ne tik tu mokaisi iš jų, bet ir jie iš tavęs.

„Kas, jei ne aš? Ir kada, jei ne dabar? Kas, jei ne aš padėsiu sukurti geresnę Lietuvą? Kas išties pagalbos ranką nepažįstamajam? Ši taisyklė padeda judėt pirmyn.“

16-metė debesylietė

Kodėl: Geri santykiai yra viena svarbiausių gyvenimo dalių. 7 Tik dalinantis žiniomis, jėgomis ir patirtimi padėsime augti kitiems, kaip augame mes patys.

Kaip: Jei dar niekada nerašei komentaro Debesyloje, padaryk tai šiandien. Jei niekad nesidalinai žiniomis su artimaisiais – pasidalink. Idėja, citata ar savo išskirtiniu blynų receptu. Bet kuo. 8

Nr. 4 | Klausk „Kodėl?“

Nes kodėl darai tai, ką darai? Kodėl klausaisi žodžių, kuriuos dabar sakau? Kodėl mokaisi? Kodėl šią akimirką negalvoji apie baltą mešką? …Kodėl dabar pradėjai galvoti apie baltą mešką? Ar žinai atsakymus?

„Niekas nevyksta be priežasties.“

22-metis debesylietis

Kodėl: Viskas turi priežastis. Atrask jas, ir turėsi pirmąją pusę atsakymo.

Kaip: Tapk mokslininku arba vaiku ir dažniau klausinėk. Nesustok. 9

Nr. 5 | Ir tada… „Ar tikrai to reikia?“

Jei pirmasis klausimas padeda renkant atsakymus, šis – renkantis daiktus, tikslus, troškimus, ateities profesiją ir…

„Nėra tokio dalyko kaip būtina. Yra noriu arba nenoriu. Tai padeda išsilaisvinti mintims ir gyventi, kaip iš tikrųjų nori pats, o ne kaip daro visi.“

25-metė debesylietė

Kodėl: Nes neturime laiko viskam. Atėjo metas rinktis. 10

Kaip: Taikyk paprastumo principus. 11

Nr. 6 | Liaukis tobulėjus, auk kaip medis.

Nr. 6 | Liaukis tobulėjus ir auk kaip medis.

Tobulumo nėra, o tobulėjimas yra masturbacija. Nepaisant to, ką bando įteigti brangius kursus pardavinėjantys „išminčiai“.

…O ir tobulumo išties net nereikia – džiaugsmas neslypi tobulume. Jis slypi sugebėjime būti lanksčiam, kaip medžiui, apžiojančiam tvorą.

„Gyvenimas – tai tik žaidimas. Visi įvykiai, tai pamokos, kurias turime išmokti. Nekaltinkit savęs, o mylėkit ir tą meilę skleiskit aplinkui.“

Anonimas debesylietis

Kodėl: Kvaila dejuoti dėl sunkaus gyvenimo ar prastų savo pasirinkimų. Nes tu dar gali augti aukštyn, nepaisant to, ką patyrei. 12

Kaip: Pamilk save, 13 atsipalaiduok ir mokykis tik to, kas tau svarbu. 14 O dėl tobulumo nesijaudink, jis nėra būtinas.

Nr. 7 | Suprask kitus, net jei jų nepriimi.

Kai kurie žmonės siūlo priimti visus. Tačiau, juk… Tai net neįmanoma, argi ne? Vietoj to – pasistenk suprasti kitų žmonių motyvus.

Pavyzdžiui, stenkis suprasti, kodėl Sirijos pabėgėliai bėga į 76 metus taikoje gyvenančią Europą, kodėl lesbietės norėtų susituokti ar kodėl Paulo Coelho fanai cituoja tokias nuvalkiotas mintis.

Tau nebūtina šių žmonių priimti, tačiau tu juos gali suprasti. O supratęs, iš jų kažką išmokti.

„Išlik jautrus aplinkai. Visi galime kurti rytojų pradėdami nuo savęs ir neteisdami, bet suprasdami šalia esančio situaciją, jam ir sau pagelbėsime tikrai labiau, nei smerkdami.“

22-metė debesylietė

Kodėl: Nes tu visada susidursi su nemaloniomis pažiūromis. Geriausia, ką gali padaryti, tai mokytis kaip veikia kiti žmonės.

Kaip: Pirmiausiai nusiramink, 15 tada atleisk 16 ir mokykis. 17 Galiausiai, kurk bendruomenę aplinkui save, 18 taip bus maloniau ir tau.

Nr. 8 | Nebematuok ir pagaliau pradėk.

Kirpti svarbiau, nei matuoti devyniskart. Nes vis ruošiantis, galvojant, planuojant ir vėl ruošiantis… Gali užtrukti iki savo laidotuvių. Kas būtų šiek tiek per ilgai.

„Geriau vieną kartą gailėtis to, ką padarei, nei visą gyvenimą gailėtis, ko neišdrįsau.
Tai mano taisyklė.“

Anonimas debesylietis

Kodėl: „Gera pradžia – pusė darbo“ yra tik tuomet, kai pradėjai. 19

Kaip: Pirmiausiai liaukis vertinus, 20 nes svarbiau yra pradėti. 21

Nr. 9 | Atmink, kad nesi pirmas.

Tavo laimės, meilės ir gyvenimo potyriai nėra išskirtiniai. Prieš tave vien giminėje buvo šimtai ir tūkstančiai žmonių kaip tu. 22 Ir būtent todėl džiaukis, nes jei kažką padarė kiti, tai gali pakartoti ir tu.

„Niekada nieko nesureikšmink. Dažnai mūsų mastymas paremtas tik menka patirtimi.“

Anonimas debesylietis

Kodėl: Tai bus sveika prisiminti, kai vėl bijosi dėl ateities.

Kaip: Mokykis iš įveikusių kliūtis. Skaityk žinių perpildytas knygas, klausyk senelių ir tėvų. Ir pastebėk panašumus. 23

Nr. 10 | …Ir nesi paskutinis.

Jei kada jautei, jog per vėlu kažką daryti – tikėtina, kad taip nėra. Tu nepavėlavai. Na ir kas, kad kažkas pasaulyje buvo pirmesnis? Tu visada gali pakartoti ar padaryti tai savaip ir tavo norai nėra nuvalkioti. 24

„Vienintelis žmogus, kuriam turi ką nors įrodyti, esi tu pats.“

18-metė debesylietė

Kodėl: Smagu ir naudinga daryti net ir tai, kas nėra nauja.

Kaip: Net jei tavo svajonė nėra išskirtinė 25 – ji verta siekio. Taigi pradėk tai ir neleisk savo idėjoms numirti. 26

Nr. 11 | Nutikus blogam, gyvenk toliau.

Gyvenime nutinka ir nesmagių dalykų. Ir tada gyvenimas nesustojęs bėga toliau. Taigi susitaikyk ir nepasiduok: kuo greičiau išeisi iš „nutiko blogai“ įsitikinimų, tuo greičiau galėsi pereiti prie naudingesnių.

„Viskas praeina. Tinka absoliučiai visoms situacijoms (tiek juodžiausioms, tiek laimės akimirkoms). Padeda subalansuoti gyvenimą ir požiūrį į jį.“

37-metis debesylietis

Kodėl: Nes blogi dalykai neišvengiami, bet negi dėl to sustosi?

Kaip: Išmok dažniau tarti „dėjau“, 27 o jei tai nepadeda, susitaikyk su jausmais 28 ir galbūt ateityje net mažiau tikėkis. 29

Nr. 12 | Viskas yra tiesa.

Nėra tikrų tiesų. Tai, kas atrodo gerai – galbūt yra blogai; tai kas blogai galbūt yra gerai, tačiau dar nežinai kodėl. Nepasitikėk savo nuostatomis ir tuo, ką tau sako kiti. Net ir šiuo patarimu.

„Svarbiausia, bet kokiu gyvenimo atveju išlikti savimi ir laikytis savo, o ne kitų primestų vertybių. Tikėti savimi, savo nuomone, savo žodžiais. Ši mintis mane lydi kiekvieną dieną.“

25-metis debesylietis

Kodėl: Absoliuti tiesa neegzistuoja. Arba egzistuoja. Nežinau. Kur tiesa?

Kaip: Negalvok, kad viskas yra melas. Geriau tikėk savimi, o įsitikinimus keisk į teisingesnius modelius. Auk lanksčiai kaip vijoklis.

Nr. 13 | …Ir viskas yra gerai.

Nepaisant, kad galbūt tavo gyvenimas šiandien nėra fantastiškas, tai nepaverčia viso pasaulio blogu. Tai praeis, tai pataisoma, tavo atvejis nėra išskirtinis ir viskas YRA išsprendžiama. 30

„Viskas baigiasi gerai, o jeigu baigėsi blogai, reiškia tai dar ne pabaiga.“

29-metė debesylietė

Kodėl: Nes vien būti yra gerai. Palygink su kita galimybe.

Kaip: Daryk tai kaip nori; paleidinėk, 31 priiminėk 32 arba susitaikyk. 33

Nr. 14 | Nepamiršk tinginiauti.

Pameni klausimą „Ar tikrai to reikia“? Tai štai – tavo laikas, dėmesys ir jėgos yra riboti ištekliai. Nebijok ilsėtis, nes tai yra sveika.

„Niekas mirties patale nesigailėjo, kad per mažai laiko praleido darbe. Šis posakis man padeda susidėliojant veiklos prioritetus.“

31-metė debesylietė

Kodėl: Gyvenimas nėra skirtas kančioms ir darbui. Jis skirtas malonumui ir pasiekimams. O kaip tu pasimėgausi gyvenimu ir ką pasieksi, jei visas jėgas iššvaistysi veltui?

Kaip: Dirbk mažiau. Tada dar mažiau. Galiausiai išvis paskelbk tingėjimą savo gyvenimo misija ir juo mėgaukis. 34

Nr. 15 | Ir kelk sau iššūkius.

Nes tik taip mes augame.

„Pakelk akis – pamatysi žvaigždes!“

32-metė debesylietė

Kodėl: Jie padėjo man, padeda mums, padės ir tau.

Kaip: Pradėk nuo beprotiškų tikslų sąrašo.

Taigi, štai taisyklės! Rinkis savo spalvą žemiau ir atsispausdink taisyklių plakatą! Jis gražiai atrodo ant sienos. :)

(Šiuos plakatus sukūrė nuostabi iliustratorė Aušra Dundulytė.
Ji darbšti, greita ir kaip matai – velniškai gabi!)

Taisykles-0-a-small
Išsisaugok arba spausdink.

Taisykles-3.1-asmall
Išsisaugok arba spausdink.

taisykles-1-a-small
Išsisaugok arba spausdink.

Taisykles-2-a-small
Išsisaugok arba spausdink.

Tai kaip? Ar tu kartu su mumis?

Prisijunk prie mūsų! Spausdink šį plakatą ir prašau, palik komentarą apačioje, jei šios taisyklės patinka ir tau.

Nes jomis jau vadovaujuosi aš! :)

Kaip visad tavo,
Danielius


  1. Apie tai pasakojau, lyginau ir ginčijausi straipsnyje „Asmeninis tobulėjimas yra masturbacija“.

  2. Atsakiusių amžius svyruoja tarp 14-kos ir 73-ejų metų, kas visai malonu!

  3. Niekas nepavadins kažkokios taisyklės svarbiausia, jei jos nebus išbandę praktiškai.

  4. Skaityti gali geriausias knygas arba geriausius tinklaraščius, naršyti gali po visą platų internetą, ką jau darai dabar, ir žiūrėti ne tik juokingus kačiukus, bet ir ugdančius seminarus lietuviškai.

    Seminarų bei pamokų, beje, gali rasti ir angliškai; rekomenduoju Khan Academy, Udemy, Coursera ir Ted.

  5. Nebijok laužyti taisyklių. Plačiau apie tai pasakojau: „Kodėl tu turėtum išmokti dažniau sakyti dėjau“.

  6. Štai, juk esi priešais šviečiantį stačiakampį ekraną ir tyliai skaitai.

  7. Kaip pristačiau iššūkyje „Santykių stiprinimo ir atkūrimo mėnuo“.

  8. Tai rekomenduoja ir žymiausi žmonijos istorijos menininkai: „Kodėl tavo idėjos miršta ir ką gali padaryti, kad jos sužydėtų?“.

  9. Jei tau šią akimirką kyla klausimas „O kodėl?“, tai šaunu – greitai mokaisi!

  10. Rinkis tai, kas tau išties svarbu, vertinga ir malonu. Nes ar kito tau tikrai reikia?

  11. Apie kuriuos išsamiai pasakojau straipsnyje „Paprastumas: Mano svarbiausia gyvenimo filosofija“. Taip pat klausk „Kodėl?“ ir tuomet „Ar tikrai to reikia?“.

  12. Atmink mirtį ir džiaukis, nes dar turi laiko pasitaisyti: „Tu esi daugiau, nei manai + Atmink savo mirtį“.

  13. Kaip tai padaryti pataria debesylietė Milena: „Kaip pamilti tikrąjį save ir atrasti gyvenimo džiaugsmą?“.

  14. Apie tai užsiminiau ir aš: „Svarbiausias dalykas keičiant save“.

  15. Kaip pasakoju: „Kaip sugyventi su neprašytais jausmais“.

  16. Kaip išmokau skaitydamas pokalbį su Kauno arkivyskupu Sigitu Tamkevičiumi.

  17. Kaip pataria debesylietė Milena: „Kaip rasti taiką su aplinkiniais“.

  18. Galbūt įkvėptas Romo Zabarausko ir jo Friendly Vilniaus.

  19. Kol tavo pokyčiai ir iššūkiai tėra idėjos, kokia jų nauda?

  20. Pasakoja Valtininkas: „Ką daryti, kad viskas būtų lengviau?“.

  21. Pasakoju aš: „Didžiausia klaida, kurią gali padaryti savo gyvenime“.

  22. Manai tavo proseneliai nemylėjo nieko? Manai, kad tavo pro-pro-pro-močiutė niekada nesipyko su mama? Tavo giminė siekia šimtus kartų.

    Skaityk „Wait But Why“ staipsnį „Your Family: Past, Present, and Future“. Ir mano „Tu esi daugiau, nei manai + Atmink savo mirtį“ pirmąją pusę.

  23. Gali skaityti interviu, tačiau taip pat gali sau išsikelti iššūkį kaip mėnesį su santykių atkūrimu. Metas kalbėtis su savo ainiais.

  24. Pavyzdžiui, aš kėliausi 4-tą ryto net žinodamas, kad tai nieko naujo.

  25. O ji nėra.

  26. Nes idėjos turi galiojimo laiką, panašų į pieno.

  27. Štai taip. Ar ne per dažnai tave nukreipiu į šį straipsnį?

  28. Pirmiausiai turėsi juos suprasti.

  29. Kiek kitaip. Tiesa, kalbant apie jausmus – neskubink savęs per prievartą. Jei norisi verkti – verk. Liūdėk. Tol, kol liūdesys praeis.

  30. Nes viskam, kas turi pradžią, yra ir pabaiga. Man rodos taip ir Biblijoje sakė toks bahūriukas Dievas, bet nesu tikras, gal su kažkuo maišau.

  31. Kaip pasakoja debesylietis Tadas Rakauskas.

  32. Kaip pasakoja debesylietis Gabrielius Guoba.

  33. Kaip siūlau aš.

  34. Ką, tave vaikystėje skriaudė reikli mama ir tėtukas, tai dabar visą gyvenimą su savimi nešiosi įsitikinimą, kad dar vis nesi pakankamai geras kažkuo prakeiktai pasimėgauti?

    Rimtai? Pažvelk į save šią akimirką. Koks tavo pasiteisinimas, kad dar negali pasimėgauti savo gyvenimu?

Interviu su Sigitu Tamkevičiumi apie gyvenimo prasmę ir augimą

Kaip rasti gyvenimo prasmę? Ką daryti jos nerandant? Koks gyvenimas geras, o koks – nelabai? Tai klausimai kartais, turbūt, susukantys kiekvieno mūsų smegenis.

Keisčiausia, kad apie šiuos dalykus asmeninio augimo mokytojai internete iš krikščionybės pusės kalba labai mažai. Nepaisant, kad kadaise ši religija buvo geriausia mūsų protėvių mokytoja. 1

Taigi, nusprendžiau tai pakeisti.

Šiandien – išskirtinis interviu su buvusiu Kauno arkivyskupu Sigitu Tamkevičiumi. Nes juk kas gali geriau atsakyti apie krikščionybę, nei arkivyskupas? …Nebent popiežius? 2

O jei tau asmeniškai religijos nepatinka, tada prašau palauk, neteisk ir pirma perskaityk jo atsakymus. Galbūt jie išskaidys tavo abejones ir atsakys į senus klausimus. Skaityk likusį straipsnį…


  1. O gal yra? Nors šį tinklaraštį prenumeruoja bent kelios dešimtys 70+ metų debesyliečių (kaip rodo jūsų apklausos ir laiškai), bet vis tiek senyvi lietuviai linkę susirinkti bažnyčiose. Galbūt neveltui?

  2. Beje, kas turite popiežiaus kontaktus?

Paprastumas Svarbiausias mano gyvenimo principas

Paklausk bet kurio architekto, dizainerio, rašytojo, režisie­riaus ar oratoriaus – kas skiria gerą kūrinį, teoriją ar daiktą nuo ne tiek gero?

Tikėtina, kad sulauksi vieno atsakymo:

Paprastumas.

Tai, ko nemažai žmonių bijo. Tai, kas gali pasirodyti panašu į tuštumą. Tai, kas gali sukelti šaltumo jausmą. Tai, kas galbūt gąsdina ir atrodo nuobodu.

Nes kaip įmanoma gyventi laimingai, turint mažiau? Mažiau tikslų, daiktų, draugų, įkvepiančių svajonių ar begalinio kiekio saviugdos straipsnių čia ir kituose „būtinuose“ portaluose?

Kaip paprastumas gali išgelbėti tavo gyvenimą…
…Jei tai atrodo taip svetima?

Leisk, pabandysiu atsakyti. Skaityk likusį straipsnį…

Tave nuvylė? Nerviniesi? O ar bandei nieko nesitikėti?

Ar tau atrodo, kad jis turi didelių vilčių ateičiai? Pažiūrėk kaip jis džiaugiasi! :: Autr. Tobias Weidner

Ar pastebėjai kiek streso, pykčio ir nusivylimo gimsta iš, rodos, mažų dalykų? Tokių mažų niekų? Aš pastebėjau. Ir tikiu, jog tas neigiamas emocijas sukelia mūsų viltys.

Mes juk kasdien tikimės naujų dalykų:

  • Kaip dovanas įvertins mylimas žmogus,
  • Kaip mus įvertins egzaminuose arba darbe,
  • Kiek „patinka“ sulauks nauja nuotrauka feisbuke,
  • Koks turėtų būti oras rytojaus kelionės metu,
  • Kaip pasibaigs tavo žiūrimas serialas,
  • Kaip pavyks pirmą kartą kepami blynai…

…Ar panašiai ir taip toliau.

Tačiau ar dažnai tavo viltys išsipildo?

(Spėju, kad tavo atsakymas trumpas ir susideda iš dviejų raidžių.)

Per savo trumpą gyvenimą aš spėjau tai patirti tūkstančius kartų. Kam nors nutikus ne taip, kaip planavau, pykdavau ant savęs, savo aplinkos ir visko, kas tik papuldavo į akis. Ir tai kartojosi.

Juk pažįsti šį jausmą, ar ne?

„Aha, pažįstu šį nusivylimą… Tačiau kur lenki?“

Juokingiausia, kad sprendimą į šią savo neišsipildančių vilčių bėdą radau atsitiktinai. Tai nutiko, kai prieš du metus pradėjau skaityti savo senus, neišsipildžiusius planus ir svajonių sąrašus.

Skaityk likusį straipsnį…