Mėnuo su produktyvumo technikomis

Dar prieš parašydamas „Tinginio manifestą“, praeitą vasarą, nusprendžiau išbandyti apie 30 skirtingų produktyvumo technikų ir pažiūrėti, kurios man veiks geriausiai.

Vėliau rašiau „Tinginio manifestą“: savo pirmąją knygą apie minimalizmą, tinginystės būtinumą mūsų sveikatai ir produktyvų darbą.

Jei nežinojai, tinginiai yra patys geriausi darbuotojai,
nes jie turi GALVĄ ant pečių ir ja naudojasi.

Vietoj to, kad tiesiog klausytų, kas sakoma, jie apgalvoja ar galėtų darbą atlikti greičiau, pigiau, lengviau ir kokybiškiau. Dažnai tai įmanoma. Turiu fetišą protingiems tinginiams. 1

Produktyvumo technikos, iš esmės, tam ir sukurtos. Automobilių gamintojo „Toyota“ fabrike taikoma Kanban darbų stebėjimo sistema, o apie magiškus žodžius Lean ir Agile girdėjo turbūt kiekvienas šių dienų startup’eris.

Taigi šį mėnesį nusprendžiau sočiai patinginiauti ir pabaigti tuos seniai nebaigtus darbus.

Tą mėnesį dariau ir papildomą eksperimentą – kasdien įrašinėjau savo patirtis video formatu. Tai buvo pirmi kartai, kai laikiau telefono kamerą atsuktą į save, taigi manyk, kad stebi mano pirmus žodžius ir čia.

Štai, kaip baigėsi pirmoji diena:

Pirmoji diena: Revizija.

Šiandien padariau apžvalgą. Visur. Namuose, spintoje, automobilyje, užrašinėse, Gmail’e, kompiuteryje… Ir susirašiau visus pradėtus darbus, kuriuos dar noriu pabaigti.

Mano hipotezė tokia: jei matysiu viską, ką turiu padaryti, vienoje vietoje,
turėčiau geriau įžvelgti, kas išties svarbu, ką skubu atlikti ir panašiai.

Kol darbų vienoje vietoje nėra – galima sakyti, kad jie neegzistuoja. Darbu laikau senus pažadus, 2 neišbaigtas, tačiau pradėtas įgyvendinti idėjas.

Viską susirašiau ant popierinių lapukų, 3 nes kokiam Workflowy supiltas sąrašas būtų begalinis ir neapčiuopiamas! Lapukus galima ne tik vaizdžiai išsidėlioti ant grindų, bet ir smagu juos suglamžius išmesti.

Ryte maniau, kad darbų turiu apie 20. Dabar jų… Šiek tiek daugiau.

Antroji diena: Sprintas!

Kaip rasti motyvacijos darbui?

Aš rekomenduoju pradėti nuo mažiausių darbų.

Jie dažnai trunka vos 10-20 minučių, bet gali temptis iiiiiiiilgai. Pavyzdžiui „nufotografuoti ir įkelti seną megztinį į Vinted pardavimui“ ar „po velnių, pagaliau susitepti tas cypiančias duris“. Vieną po kito darbą pabaigiant gali pajusti, kad, taip, tą darbų kalną pabaigti įmanoma.

Tą šiandien ir pajutau. Pradėjau nuo trumpų ir mažų darbelių!

Rytoj dieną – domėsiuosi, ką profesionalai kalba apie produktyvumą. Ką jie rekomenduoja daryti ir ko ne? Akivaizdu, jei darbų susikaupė TIEK, tai mano metodai neveikia. Kas veikia?

Medį galiu pjauti ir nepagalandęs pjūklo. Bet taip užtruksiu daug ilgiau.

Trečioji diena: Technikos.

Taigi, keli dalykai, kuriuos kartoja produktyvumo tyrėjai:

  1. Nėra laiko viskam, reikia atsirinkti, kas svarbu;
  2. To, kas nepatinka irgi geriau nedirbti 4 – būsi produktyvesnis mylimoje veikloje;
  3. Neskirk darbui visos dienos (savaitės, mėnesio) – apribok save; 5
  4. Jokio multitaskinimo – dirbk vieną darbą vienu metu, nes tik taip galėsi tinkamai susikaupti;
  5. Daryk pertraukas 6 ir žaisk.

…Tai nebuvo itin didelės naujienos.
Bet dabar žinau, kad mano idėjos buvo taiklios.

Rytoj atrinkinėsiu svarbiausius darbus iš likusiųjų!

Ketvirtoji diena: Atsirinkimas.

Darbus suskirsčiau į:

  1. 2 (tik!) svarbiausius, ties kuriais dirbu šiuo metu;
  2. Tie, kurie laukia eilės;
  3. Tie, kurių nedarysiu niekada (galbūt);
  4. Tie, kurie netrunka ilgiau 30 minučių.

Šiek tiek darbų ir tiesiog išmečiau! 7

Penktoji diena: Pomodoro technika.

Legendinė Pomodoro technika! Teigiama, kad ši technika 8 padeda išnaudoti savo kantrybę darbui ir pernelyg neužsisukti darbo tėkmėje.

Man visai suveikė.

Galbūt dėl Parkinsono dėsnio (kurį minėjau ankščiau) pavyko darbus pabaiginėti greičiau. Hmm!

Rytoj diena su informacijos dieta. Niam!

Šeštoji diena: Informacijos dieta.

Pradėk laikytis dietos ir pamatysi – tavo gyvenimas taps lengvesniu. Nes į galvą (ar pilvą) kimši ne viską, kas papuola, o tai, kas tau geriausia.

Rekomenduoju:

  1. Unroll.me visų prenumeratų atsisakymui;
  2. Laikmačius kaip RescueTime ar ManicTime;
  3. Patikrinti ar tikrai tos žiniasklaidos reikia.

…Ir gerbti savo protą – visko žinoti nereikia, mes ne gūglai. Mes žmonės!

Septintoji diena: Vanduo + Vaisiai ir daržovės.

Tai… Yra tokia teorija, kad vanduo + vaisiai bei daržovės = produktyvumo bomba. Dažniausiai apie tai pasakoja visokio plauko „dvasingumo“ guru, kuriems nuo to „dvasingumo“ susisuko smegenys.

Palaikykit skysčius kūne. Tai gerai.
Bet prašau, gerkit ir valgykite tai, kas gardu!

Tiek žinių. Nesijaučiu produktyvus… :'(

Aštuntoji diena: Meditacija.

Dar vienas TED pranešėjų dievinamas įrankis. Ir jis visai suveikė! Vietoj to, kad dirbčiau, ko nereikia – susitelkiau į tai, kas svarbu.

Galima laikyti, kad tai idealus tinginio produktyvumo įrankis.

Tiesa, yra kas proveržio padarė daugiau. ;-)

Devintoji diena: Mankštos.

Kas nutiktų, jei tarp darbo mankštintumeis?

Tavo produktyvumas pakiltų!

Tiesa, nebent tu ir taip dirbi stovint arba klūpint – tada gali pokyčių būti mažiau. Man, pavyzdžiui, buvo mažiau.

Dešimta diena: Miegas.

Kiek tau reikia miego? Kaip geriau išsimiegoti? Atsakymai čia.

Vienuolikta diena: Konspektai.

1) Susirašai darbus į vieną užrašinę, 2) Susirašai į antrą, 3) Pamiršti, kur ką užsirašei. Sveikinimai.

Keliose vietose saugai užrašus, priminimus apie darbus, visokiausius kitus informacinius dalykus? Jei daugiau, nei dvejose (ar vienoje), tai…

Žodžiu, šiandien konspektavau. Vardan ateities!

Dvylikta diena: Paleidinėjimas.

Ką darai, kai norisi darbus mesti?

Na, aš įsitikinęs, kad disciplina neegzistuoja.
Ir jos neištreniruosi.

Užtat gali stebėti savo kylančius norus ir juos priimti. Priimti. Mylėti. Apkabinti. Ir paleisti.

Na ir kas, kad nori eiti į feisbuką? Gerai, to nori. Bet juk nebūtina eit į feisbuką! Gali tą norą paprasčiausiai paleisti. Kaip slyvą per tvorą.

Trylikta diena: Atidėliojimas.

Kam dirbti tau, jei gali dirbti kompiuteriai? (Daug) plačiau apie šią temą pasakoju „Tinginio manifeste“.

Keturiolikta diena: Šaltas dušas.

Tiesiog skaityk šitai.

P.S. Aha, ledinis dušas išlaisvina keiksmažodžių balsą.

Penkiolikta diena: Vėl revizija!

Einasi šauniai! Ir, pasirodo, kad kai kurių darbų net nedarysiu. Dėjau ant tų darbų – man jų ir nereikėjo! Be-be-be!

Šešiolikta diena: Delegacijos.

  1. Surask darbą, kurio nenori ar nesugebi dirbti, tačiau tau yra svarbus.
  2. Surask žmogų, kuris tai padarytų geriau, nei padarytum tu.
  3. Duok pinigų žmogui.
  4. Atsiradusiu laisvu laiku dirbk tai, ką pats sugebi.

Tau nebūtina padaryti visko.

Septyniolikta diena: Darbo vieta.

Nori būti produktyvus?

Susikurk darbo vietą pagal architektą Liną Matulį. Ir nedirbk, kaip idiotas, ant lovos ar kitos ne-darbo vietos!

Devyniolika ir dvidešimta dienos: Vaikščiojimas ir Darbo vietos pakeitimas.

Taigi. Pradėjau vaikščioti. Ir išvykau į Smiltynę vasaros atostogų. Kaip seksis dirbti?

Seksis įvairiai.

Apie darbo vietos pakeitimo ypatumus dar papasakosiu vėliau, bet iš esmės dirbau: a) Viešbutyje, b) Prie jūros 9 c) Kavinėje ir d) Vaikščiodamas.

Vaikščiodamas galvojau dalykus.
Ir ėjosi visai neblogai!

(Pagauni? Ėjosi vaikščioti. Supranti? Cha, cha!)
(…Aš labai juokingas.)

Tai va, mintys vaikščiojant plūdo geriau, nei stovint vietoje. Panašiai, kaip ėjosi Imanueliui Kantui, Bethovenui, Čiurlioniui ar visai aibei kitų kūrėjų. Turbūt vaikščiojimas leidžia ne tik suveikti kūrybiškumui dėl pertraukos, bet ir suaktyvina kraujotaką makaulėje.

Man visai patiko! Jaučiuosi geriau.

Dvidešimt pirma diena: …Pasirodys po paros!

Kadangi šiuos iššūkio video keliu ir į feisbuką, nenoriu jų ten sukelti visų iš karto. 10 Taigi, iššūkį gali stebėti tarytum gyvai!

Sekančios dalies tikėkis vakare, apie 20-tą valandą.

Produktyvėjantis,
Danielius


  1. Ne, ne tiems iš kakavos ir sausainių. Nors saldieji irgi visai neblogi.

  2. Didelius ir mažus. Pažadas išsiųsti atvirlaiškį yra mažas, bet temptis gali ilgai…

  3. Paimk A4 popieriaus lapą, kurio bent viena pusė tuščia. Suplėšyk triskart per pusę. Ta-daa!

  4. Jei įmanoma.

  5. Tai Parkinsono dėsnis.

  6. Ypač, jei dirbi kūrybinį darbą.

  7. Pagal Upės filosofiją.

  8. Suskaidyti darbą į 25 minučių trukmės darbo blokus ir 5 minučių poilsio blokus arba panašiomis proporcijomis ir kartoti.

  9. Na, nedirbau. Bet dar papasakosiu ties kita diena.

  10. O ir tingiu. Kiekvieną dieną, visgi, turiu aprašyti, o video reikia dar ir sumontuoti.

2017 metais bandysiu perskaityti 75 įdomias knygas!

Šiuolaikinis jaunimas (ir tu) skaito daugiau nei bet kada, daugiau nei vyresnės kartos. 1 Mes skaitome ne tik daugiau, 2 bet ir skaitome knygas! Popierines! 3

…Nors vos prieš šešiasdešimt metų skaityti mokėjo ne visi, 4 dabar skaitymas tapo įgūdžiu, panašiu į valgymą. Galbūt net šią akimirką valgai ir skaitai?

Užsibrėžiau perskaityti 50 knygų per metus.

Perskaičiau 58: ilgas, trumpas, moksliškas, poetiškas, juokingas ir graudinančias. Aš skaičiau kiekvieną savaitę. Praktiškai kas antrą dieną.

Ir šį tą išmokau.

ATNAUJINTA: Per 2017 metus bandysiu perskaityti 75 knygas!

Keli dažniausiai išgirsti klausimai ir mano atsakymai į juos:

Kodėl?

O kodėl tu skaitai šias raides? Ir gyveni?

Bet juk skaitymas skirtas mėgavimuisi?

O manai aš tiek nepilno proto, kad skaityčiau tai, kas nekelia malonumo?

Bet kam rūpi tas knygų kiekis?

Man. Ir dar keliems mano draugams, su kuriais dalyvauju knygų skaitymo žaidynėse ir matuojame savo knygų lentynų ilgius.

Čia bandai apsimesti protingu?

* Pažiūri į didelėmis raidėmis išraitytą „Nieko neišmanantis jaunuolis…“ *

O negalėjai geriau panaudoti laiko?

Galėjau. Bet nenorėjau. Man kelionės ir kačiukių gelbėjimas neįdomu, aš mieliau skaitysiu knygas, kad kažką išmokčiau, o tada dalinčiausi.

O kodėl ne filmai ar serialai?

Nes skaityti smagiau. Taip pat skaitant lengviau praleisti neįdomias dalis, o prasta vaidyba arba efektai knygose praktiškai neegzistuoja.

Ar mokeisi greitojo skaitymo?

Ne, nors ir esu skaitęs knygą apie šį mokslą, 5 niekada neįstengiau to išmokti. Tačiau skaitydamas pamažu savaime išmokau skaityti greičiau, o įsiminti geriau.

Tai geriausias būdas išmokti daug skaityti yra…?

Aha, tiesiog daug skaityti. Į naujienų portalu šios paslapties po skambia antrašte neįdėsi, 6 bet tiek ir tėra tos paslapties.

Tu turbūt visada daug skaitei?

Dalinai. Per vaikystę ir paauglystę perskaičiau praktiškai visas „Eridano“ fantastines knygas, tačiau paauglystę praleidau su video žaidimais, o ankstyvą suaugėliškumą – merginų glėbiuose. 7

Tai dabar metus atsiskaitei ir daugiau neskaitysi?

Ne, šiuo metu siekiu 75 knygų per metus tikslo.

Ar tu šiandien piktas?

Ne, tiesiog mokausi rašyti trumpiau.

Tai kaip sekėsi skaityti knygas 2016 metais? Ką patyrei?

Maždaug šitaip:

Metai, kaip visada būna su tokiais iššūkiais, prasidėjo su sprogimu. Septynios knygos per dvi savaites! …Tada sekė ilgi lėto skaitymo mėnesiai, kol spalį suvokiau, kad reikia pasistengti.

Spalis buvo turbūt įdomiausias mėnuo – 29 knygos per jį.

Maždaug po vieną kasdien. Tą mėnesį skaičiau visur – tualete, virtuvėje, lovoje, šalia lovos, prie spintos, parkelyje, parduotuvėse, laukiant autobuso… Buvo visiška knygųsutra.

Bet pabaigiau! Metų gale perskaičiau dar kelias knygas, kurių nebuvau baigęs skaityti jau nuo 2013-tųjų metų.

…Dabar, 2017-taisiais metais, bandau perskaityti dar daugiau!

Kaip aš galėčiau perskaityti daugiau knygų? Ar to galima išmokti?

Pirmiausiai: išsikelk sau knygų skaitymo iššūkį. Su tikslu visada smagiau nei be jo. Nejau ne?

Antriausiai:

P.S. Tai mano pirmas kartas kuriant tokį video. Taigi, jei turi komentarų ir kritikos – mielai laukiu. 8

Šiais metais ruošiuosi perskaityti 75 knygas. O kaip tu?

Ar prisijungsi prie manęs? Išsikelk tikslą ir padarykime tai!

Lauksiu tavo komentaro!

Beskaitantis,
Danielius


  1. Kaip pastebėjo „PEW“ tyrimų centras JAV ir vakarų Europoje.

  2. Tekstas feisbuko sienoje – irgi tekstas.

  3. Užsuk į „Knygų mugę“ arba vietinį knygyną. Šiuo metu leidyklos leidžia viską iš eilės – nes perkame!

  4. Tikėtina, kad jei ne visi pasaulyje skaitė, tai ir Lietuvoje/SSRS buvo panašu. Tačiau jei matei tikros statistikos iš SSRS Lietuvos – pasidalink, prašau!

  5. Aivaro Pranarausko „Pažintis su greituoju skaitymu“.

  6. „Asmeninio augimo guru atskleidžia savo greito knygų skaitymo paslaptį! Sužinok dabar.

  7. Kuo nesidžiaugiu…

  8. Pirmyn, komentarai žemiau atviri visiškai visiems. Jei gėda – gali parašyti man laišką. Aš ne sadomazochistas, bet komentarus, kur galėčiau pasimokyti, mėgstu.

Iššūkis vardan savęs: Metai be meilės

Pradėjęs 2017 metų sausio pradžioje, pabaigsiu 2018 metų sausį arba vėliau. Iššūkį, kuris, turbūt, tau visai nesvarbus. Ar bent jau taip spėju.

Šis iššūkis toks keistas, kad apie jį išdrįstu prisiminti tik šiandien – praėjus beveik pusei metų.

Aš atsisakiau meilės.

Ar tiksliau – merginų, kurios taip dažnai patraukdavo mano akį, protą, širdį ir penį.

Leisk, paaiškinsiu.

Įsivaizduok, kad esi 19-kametis jaunuolis, paskutinius 14-ką praleidęs su video žaidimais. 1 Tavo plaukai riebaluoti, drabužiai apsmukę ir purvini, o galvoje pučia vėjai.

– Ūūūū, – šaukia vėjas. O tu tyli, nes neturi ką jam atsakyti.

Laisvu laiku sočiai lankaisi įtartinuose puslapiuose, 2 žiūri pornografiją ir skaitai mokslinės fantastikos knygas. Kartais nueini į mokyklą – visgi tuojau baigiamieji egzaminai!

Vieną dieną sutinki merginą. Kalbią, drąsią, kupiną jėgų ir idėjų, o ir tokią gražią! Turinčią viską, kuo negali pasigirti tu. Pasiūlai nueiti į pasimatymą. Tai pirmoji mergina, per šiuos 19-ka metų sužavėjusi tave.

– Atleisk, – sako ji, – geriau liekame tiesiog draugais.

Tu nuliūsti. Per visus šiuos metus žaidžiant video žaidimus tu neįpratai žaisti taip, kad mokėtum pralaimėti. Šis pralaimėjimas atrodo kaip pasaulio pabaiga. Grįžęs namo verki.

Sėdi prie interneto ir ieškai „Kaip išeiti iš draugų zonos?“.

Po mėnesio sutinki kitą merginą. Ją irgi pakvieti į pasimatymą, bet šį kartą jau apsimesdamas drąsesniu, prisiklausęs patarimų internete.

Ši sutinka. Ir tu patiri vieną nuostabią vasarą. Pirmieji pasimatymai, pirmieji apsikabinimai, pirmieji bučiniai, pirmieji… Dalykai lovoje.

– Ūūūū, – šaukia. Bet šį kartą ne vėjas, o aukšto spaudimo kraujas tavo smegenyse. Nori dar!

Visgi su savo pirmąja meile išsiskiri. Nes… Pabūgsti kurti santykius. Bijai. Nuoširdžiai. Taip bijai kurti santykius, kad dar šešerius metus po pirmo išsiskyrimo sau to nepripažįsti!

Ieškai kitos merginos.

Tinderyje, pažinčių portaluose, klubuose ir šiaip gatvėse. 3

Randi. Susižavi.

Kaip lengvai pakabinti merginą?

  1. Sukurk išskirtinį save. Pradėk rašyti, piešti žemėlapius, kurti meną, kūrybinį verslą. Plačiai apie tai pasakok ir tuo dalinkis. Drąsiai gyvenk su savo iššūkiais ir nesąmoningu stiliumi.
  2. Girkis savo pasiekimais. Ne merginai, o kitiems. Girkis pasauliui, kuo užsiimi! Būk pagyrūnas, būk superžvaigždė!
  3. Užkalbink netikėtai. Tarytum tau visai nerūpėtų – apie politiką ir orus, apie menus ir jos nemėgstamiausias knygas.
  4. Po kelių dienų pakviesk į pasimatymą. Tavo mėgstamiausioje „Green cafe“ kavinėje. 4 Tu ten vis tiek dirbsi, tai galite susitikti.
  5. Susižavėk ja. Stebėk, kaip juda jos auskarai. Klausykis jos pasakojimų. Kvėpuok jos iškvėptu oru.
  6. Grįžkite pas tave ar pas ją į namus. Jokio sekso! Pažaiskite stalo žaidimus, papietaukite, išsiskirkite savais keliais.
  7. Antrą kartą – jau su seksu. Pirmasis, visgi, tebuvo skirtas nuraminimui. Panašiai, kaip visas šis karnavalas.
  8. Dulkinkitės. Daug. Dažnai. Kaskart susitikus.
  9. Jei santykiai einasi gerai – tęsk. Mano ilgiausi truko 10 mėnesių. Jei einasi prastai – tapkite tiesiog draugais.
  10. Kvėpuok. Mėnesį pailsėk. Visko būna, tu dar rasi savo Meilę.
  11. Susižavėk kita mergina. Dabar jau kitokia.

Tai – lengvas būdas pakabinti merginą. 5

Per šiuos 6 metus susižavi:

  • Raudonplauke nekaltute;
  • Didžiakrūte menotyrininke;
  • Keliaujančia, berniukiška blondine;
  • Žaisminga vaikų teatro aktore;
  • Nimfomaniška storuliuke;
  • Juokinga juvelyrikos menininke;
  • Mokslinės fantastikos rašytoja;
  • Garbanota verslininke;
  • Pasaulinio lygio fotomodeliu;
  • Šeimyniška esktremale…

…Ir dar keliasdešimt trumpiau pažinotų mūzų.

Rašai joms meilės laiškus.

Po paskutinės pažinties, po šios šeimyniškos, drąsios, kadaise išlipusios iš narkotikų pelkės, ekstremalės, po jos nuostabaus grožio, gyvenimo istorijos ir viso nuostabaus laiko kartu…

…Jautiesi kaip kelmas. Kaip pūvantis rudeninis kelmas.

Tu ką tik pažinojai nuostabiausios išvaizdos, būdo, pasiekimų moterį. Tačiau išsiskyrėte, nes visai nesutapo jūsų požiūriai į Lietuvą, moralę ir idealią šeimą.

Klausi savęs, kas čia vyksta. Kas čia darosi?

Supranti, kad toliau internetais ir jų patarimais pasitikėti negali. Susisieki su psichoterapeutu Timu Petraičiu. Susitinkate.

Perskaitai Brenda Shaeffer knygą „Kas tai – meilė ar priklausomybė?“.  Suvoki, kad visus šiuos metus tau galvoje pūtė vėjas.

– Ūūūūū, – spiegia galvos tarpeklius skrodžiantis vėjas.

O tu šį vėją laikei meile.

Taigi sėdi ir galvoji.

Bent vienerius metus man reikia pabūti su savimi.

Ironiška, kad asmeniui, kurį pažįstu geriausiai, skirdavau tiek nedaug laiko. Ieškodavau pažinčių, kad… Na, gi žinai visa tai. 6

Taigi…

  1. Vieni metai.
  2. Be romantinių pažinčių.
  3. Tyrinėjant savo žmogiškumą.
  4. Kvėpuojant.

Štai, kaip man sekasi.

  • Gruodis: Praleidau su psichoterapeutu.
  • Sausis: Supratau, kad imuosi šito.
  • Vasaris: Ramus.
  • Kovas: Ramus.
  • Balandis: Sutikau merginą. Nepuoliau. Jaučiausi laimingesnis. 7
  • Gegužė: Stebiu save.
  • Birželis: Vėl ramu.
  • Liepa: Čiki. Vasara!

Dar bandau suprasti, kas vyksta. Dar gyvenu.

…Tai va, toks mano 2017 metų iššūkis!

O ką sakai tu? Ką gero turėčiau nuveikti per šiuos metus? Ir kas man padėtų rasti mano atsakymus?

Sutrikęs,
Debesyla


  1. Runescape, Lineage 2, Silk Road, World of Warcraft ir gausybe MMORPG, RPG bei strategijos žanro klasikų.

  2. Kaip 4chan.

  3. Slampinėji kaip koks vilkas ir žvalgaisi.

  4. Kauno Laisvės alėjoje.

  5. Perspėjimas: Satyra.

  6. Apsikabinimai, bučiniai, seksas, rūpesčiai, svajonės apie šeimą…

  7. Plačiau ir išsamiau – metų pabaigoje.

Mokausi rusų kalbos su Duolingo! Я не понимаю.

Foto autr.: Debesylietė Lauryna

Nuo dienos, kai žmogus žengė pirmąjį žingsnį ir išlipo iš medžio, jis troško tik vieno. Išmokti rusų kalbą. …Na, ar kažkaip čia panašiai.

Rusų kalba yra kalba, kuria kalba žmonės.

Ir ją mokausi su Duolingo programėle.

Praeitų metų spalį aš sutikau merginą. 1 Tokią smulkią, trumpaplaukę pankę, drąsiai gyvenančią savomis taisyklėmis. Tokią, kokios man ir patinka. Ir ji, nors ir moka lietuvių kalbą, iš auklėjimo yra rusakalbė…

…O ką darai tu, kai Oksitocinas užspaudžia smegenis? Aš pasiryžau mokytis rusų kalbos.

Štai, kas nutiko.

Foto autr.: Debesylietė Lauryna

O tai rusų kalbos mokykloje nesimokei?

Ne, nesimokiau. 2 Taigi, mokausi jos dabar:

  1. Naudojant Duolingo programėlę. Sakoma, kad ji veikia. O taip pat – ji gana populiari, vien Android aparatuose ją naudoja virš 50 milijonų žmogiškų būtybių. 3
  2. Kasdien. Nes koks čia mokymasis, jei mokaisi tik kas penktą sekmadienį ir kai nelyja? Programėlėje pasirinkau mažiausią dienos porciją 4 ir pirmyn!
  3. Gopniko stiliumi. Taip pat nusipirkau Adidas treningus ir įsijungiau Cheeki Breeki I V Damke hardbass muzikos. Juk reik įsijausti!

…Na, gerai, dėl trečiojo punkto juokauju. :D

Tai kaip ėjosi?

Kol kas – einasi stebėtinai gerai. Prieš pradedant, rusiškai nemokėjau nei Папа, nei Mama. Dabar, 154 dienas iš eilės pasimokęs tik Duolingo ir niekur kitur…

…Ne tik pradėjau suprasti raides, bet ir žodžius ar jų tvarką sakiniuose. 5

Kas įdomiausia – visiškai nesistengiant.

Berods čia veikia tas pats dalykas, kuris veikia mokantis vairuoti automobilį, skaityti iškilusius taškus pirštais ar atpažinti ritmingus paspaudimus į nugarą.

Mūsų smegenys, visgi, yra vienas didelis kalkuliatorius, sukuriantis prasmę iš bet ko, ką duodame.

…Bet dar negaliu nieko papasakoti išsamiau,
nes iššūkį kol kas tik įpusėjau.

Mokausi jau 154 dienas, tačiau pamokų yra apie 300. Dar liko pasimokyti!

Tarp kitko:

Paršelis Antanas jau kalbino debesylietę iš Makedonijos, išmokusią lietuvių kalbą. Ten dalinausi ir mokslo pastebėjimais apie kalbų mokymąsi.

Skaityk čia, jei nori sužinoti daugiau.

O kaip tu? Ar mokaisi naujos kalbos? Ir kaip sakai… Ką smagaus turėčiau nuveikti šio iššūkio metu? 

Išmokti eilėraštį? Išversti kažką iš vienos kalbos į kitą?

O gal…? Pasiūlyk! :)

Kalbėsiantis,
Danielius


  1. Girdėta istorija, ar ne?

  2. Mokiausi vokiečių, bet taip gerai ją išmokau, kad nepamenu nė vieno žodžio. Ironisch.

  3. Žiū.

  4. Maždaug po 5 naujus žodžius kasdien, vietoj 10-ties ar 20-ties.

  5. Ji kartais tokia keista, o kitais – beprotiškai lanksti, kaip ir lietuvių kalboje.

Mėnuo su kasdieniniu piešimu.
Ką iš jo išmokau? 2017 metų vasario iššūkis

Aš nemoku piešti. Tai turbūt prasčiausias mano kūrybinis gebėjimas, kuriam turbūt prilygsta tik gebėjimas šokti pagal šokių taisykles.

Būtent todėl mano vasario iššūkis:

Mėnuo su piešimu – kasdien po du piešinius.

Ką iš to išmoksiu? Net neįsivaizduoju. Galbūt išmoksiu piešti, kaip rašydamas fantastinę novelę išmokau geriau rašyti fantastines noveles. Arba galbūt suprasiu, kad piešimas yra įgimtas talentas, kaip talentas matematikai, seksui, dainavimui bei vaikščiojimui žeme. 1

Ką per šį mėnesį patirsiu? Nė neįsivaizduoju. Galbūt nieko. O galbūt *įterpk čia savo vaizdingą fantaziją, nes tingiu ką nors sugalvoti*.

Pažiūrėsim!

Mano iššūkio taisyklės.

Sau išsikėliau tokius reikalavimus:

  1. Piešti kasdien. Du piešiniai per dieną. Nes vienas būtų per mažai, o trys būtų tiesiog pernelyg daug. 2
  2. Nesvarbu, kokiomis priemonėmis. Į vieną, tuščią sąsiuvinį. 3
  3. Kasdien stengtis piešti bent 1% geriau. Tai nėra daug – panašiai, kaip mano 365 dienų su rašymu iššūkyje, bet tie procentai susideda.

Kaip man sekėsi?

Kasdien stengiausi piešti pagal temas, kurias pasiūlėte komentaruose. 4 Nors pradžioje tikėjausi naudotis įvairesnėmis priemonėmis, apsistojau su mechaniniu pieštuku, nenaudojant trintuko.

Kiekvieną piešinį piešiau tik vieną kartą. Tai jei suklydau – suklydau.

Ir štai, kas gavosi.

Ir ką išmokau?

Nors piešinių turėjo būti 56, jų buvo 47. Savo iššūkį baigiau maždaug savaite ankščiau, nes… Nusibodo piešti tuo pačiu pieštuku į tą patį sąsiuvinį… 5

Užtat kai ką vėl supratau. Tai akivaizdu, bet…

  1. Prieš pradėdamas piešimo iššūkį – piešti visiškai nemokėjau.
  2. Piešęs 22 dienas iš eilės – piešti vis dar nemoku, bet mažiau.
  3. Idėjos gimsta gyvenant įdomiai. Nuobodžiomis dienomis nekildavo ką daryti. Pažvelk į piešinius, kuriuose praktiškai nieko nėra. 6

Ar tai buvo kažkas netikėto? Ne, ne itin. Tik vėl, kaip ir kasdien rašant, pastebėjau, kad mokytis įmanoma tik treniruojant įgūdžius.

Galbūt šis iššūkis nebuvo pernelyg įdomus.
Bet štai, kas įvyko.

Šį mėnesį mokausi piešti. O kaip tu? Ar išsikelsi sau tokį iššūkį?

…Pabandyk! Juk nereikia iškart tapti profesionalu. :)

Piešęs,
Debesyla


  1. *Gudriai šypsosi* Taip – aš netikiu, kad tai yra talentai, kurių neįmanoma išmokti. Kadaise nei vieno šių dalykų neišmaniau, dabar galiu ne tik skaičiuoti, bet ir skaičiuoti vaikščiodamas dainos ritmu! Ir… Hm… Aišku, dar ir seksą išmanau. Jo. *Nurausta*

  2. Tiesą sakant – priežasties čia nėra. Tiesiog į galvą šovė šis skaičius ir aš tariau sau „Gerai, padarom!“. Ir tada pradėjau daryti.

  3. Sąsiuvinis pirktas iš Tiger už, rodos, 1 eurą. Nieko įspūdingo, bet man ir nereikia kažkokio lobio, jei aš tik mokausi. Ar ne?

  4. Pusė jų yra žemiau, šiame straipsnyje, o kita pusė – feisbuke.

  5. O kartu ir pradėjau pritrūkti laiko dėl „Tinginio manifesto“ atnaujinimų. Bet tai turbūt tik šiaip pasiteisinimas, nekreipk į šį dėmesio.

  6. Arba tą, kuris tiesiogine prasme yra tuščias kvadratas.

Paprastumo iššūkis + Vieninteliai 139 daiktai, kuriuos turiu

Kaskart, pradėdamas rašyti straipsnį, suku sau galvą, kaip parašyti pradžią, kad ji iškeltų problemą ir sudomintų skaitytoją, kad jį užkabintų ir pavergtų.

Visgi gyvename dienomis, kai mums trūksta dėmesio. Trūksta ir jėgų, ir pačio laiko – kam tai skirti? Kam geriausia išnaudoti savo susitelkimą?

Pasirinkimai – šiandienos tema. Kiek pasirinkimų turi tu?
Per daug, o gal per mažai? 

Kiek turi…

  • Neperskaitytų knygų?
  • Žiemai tinkamų batų?
  • Prietaisų šviečiančiais ekranais?
  • Mėgstamiausių patiekalų?
  • Neperžiūrėtų filmų?
  • Indų patiekalams?
  • Kėdžių virtuvėje?
  • Apatinių?
  • Megztinių?
  • Šakučių?
  • ………

Kaip tau atrodo?

Ne – nesakyk iškart „per daug“. Taip sugadinsi sau tai, ką šiandien noriu tau papasakoti. Užtat geriau sakyk, ką ir norisi pratarti: „pakankamai“. Juk turi iš ko rinktis, ar ne? Žinau, kad turi. :)

…Bet ar visgi pasirinkimų neturi per daug?

Kas yra Paprastumo iššūkis ir kokiems velniams jis sukurtas?

Paprastumo iššūkis yra maža misija tau. Įsivaizduok, kad esi slaptasis agentas Jonas Paulauskas 1 ir tau VSD 2 įteikia voką su laišku:

„Agente Jonai, po dviejų savaičių tavo užduotis bus išvykti į Kiniją ir įsisukti tarp šios šalies diplomatų. Tu privalėsi prasprūsti šios valstybės apsaugas, turėsi apsimesti nauja asmenybe. Turėsi tapti žmogumi, kuris galėtų nepriklausomai nuo mūsų keisti planą, jei to reikalautų sąlygos ir atlikti misiją iki galo.“

Kad galėtum tapti šiuo vikriuoju, smalsiuoju, lengvuoju ir laisvuoju agentu, tau reikės atsisakyti visų nesvarbių detalių. Turėsi susipaprastinti ir tapti toks paprastas, kad paprastesnis jau negalėtum būti…

…Turėsi rinktis. Ko tau išties reikia?

Jei neskaitei straipsnio, kuriame pristatau Paprastumo 3 naudas, atsiversk jį dabar. Perskaičius suprasi, kodėl paprastas gyvenimas yra malonesnis, nei prigrūstas nereikalingų pasirinkimų.

Taip – perskaityk, jei dar neskaitei:

Paprastumo iššūkis yra tavo kelias link laisvesnio gyvenimo.

Kiekviena galimybė rinktis – mus įkalina. Kiekvieną rytą praleidi minutes renkantis, ką apsirengti; vakare – kurį serialą žiūrėti; dienos metu – kokį patiekalą pagaminus savo besočiam pilvui.

Minutė po minutės – tavo laikas virsta pelenais.

Tačiau gyvenant paprasčiau – tu atgauni savo kertinę, gyvo asmens laisvę gyventi. Džiaugtis ir imtis naujų misijų. Nebūtinai kelionės į Kiniją, bet tokių misijų, kaip:

  1. Išmokti bendrauti;
  2. Medituoti 7 mėnesius;
  3. Sukurti pasaulinį verslą;
  4. Pradėti gyventi etiškiau;
  5. Įveikti 800 kilometrų žygį;
  6. Tapti kunigu ir arkivyskupu;
  7. Atidaryti nuosavą restoraną;
  8. Atsikratyti 20 kg lašinių;
  9. Bėgti 100 dienų iš eilės;
  10. Įgyti užsienio kalbą;
  11. Pastatyti spektaklį…

…Lygiai, kaip šias misijas priėmė debesyliečiai. Tikri debesyliečiai, kaip tu.

Štai, kaip atrodo paprastumo iššūkis: Paimi daiktą -> Patikrini, ar tau jo reikia.

Taip, tai paprasta. Būtų juokinga, jei paprastumo iššūkis reikalautų kalnų kopinėjimo įrangos, raudono Ferrario, 4 galingo Alienware kompiuterio ir trylikos skirtingų vadovėlių apie chirurgiją „dėl visa ko“. 5

Trumpai tariant:

Paprastumo iššūkio tikslas – jį įveikus gyventi laimingiau.

Ir tau padės dvi taisyklės, kurias jau minėjau straipsnyje, kurį taip rekomendavau perskaityti:

  1. Klausti savęs – Kodėl kažką turi?
  2. Ir ar tikrai tau to daikto reikia?

Vieną dieną aš pažvelgiau į savo spintą ir pamačiau marškinius, kurių nenešiojau jau du metus. Nes jie baisūs ir nežinau, kaip prieš du metus juos, pagautas „Galutinio išpardavimo“, 6 nusipirkau.

Tada juos nukabinau nuo pakabos, sulanksčiau ir nunešiau į artimiausią Caritas atstovybę, padovanoti tiems, kurie juos su malonumu nešios.

Kitą dieną pažvelgiau į kiaulę taupyklę, kurią man prieš 14 metų, dar vaikystėje, dovanojo krikšto mama ir kurią per šiuos metus buvau palikęs dulkėti ant aukščiausiai kabančios lentynos.

Tada tą kiaulę paėmiau, išėmiau iš jos jau beveik beverčius 32 lito centus bei vieną sagą ir smagiai išmečiau į ją šiukšlių dėžę. Taip, kad ji sudužtų konteinerio dugne. Bam! 7

Trečią dieną lentynoje, tarp knygų, pamačiau užrašinę, kurią norėjau kadaise dovanoti vienai draugei, bet ši išvyko į Airiją, mūsų ryšiai nutrūko ir taip praradau progą ją padovanoti.

Tada šią užrašinę nuvaliau nuo dulkių, supakavau į naują dovanų popierių ir padovanojau draugui… Tiesiog šiaip – sekmadienio proga! Nes jis kaip tik kalbėjo, kad norėtų sekti savo miego ritmus. 8

Šis iššūkis padeda naudoti daiktus ir neleidžia jiems naudotis mumis

Jei tau kada teko šluostyti dulkes nuo nenaudojamų daiktų – nuoširdžiai paklausk savęs: kas čia šeimininkas? Tu turi daiktus, ar daiktai turi tave?

Jei keliaujant teko jaudintis dėl namų arba niekada taip iš jų ir neišvykai, nes taip bijojai vagių, gaisro, atsuktų dujų, neužsukto vandens… Paklausk savęs to paties.

Ar tikrai esi savo daiktų šeimininkas?

O gal tik vergas, perkantis juos dėl to, kad pirkimas yra puikus būdas nuraminti save? :)

Štai, kokios gali būti Paprastumo iššūkio taisyklės:

Nesakau, kad privalo – taisykles visgi kuri tu. Tačiau tokias iškėliau sau:

  1. Skaičiavau daiktus, tarytum „minčių objektus“. Kiek vienetų kažkas užima mano atmintyje? Pavyzdžiui, knygos ant palangės man yra „knygos“. Vienetas. Tačiau megztinius skaičiuoju atskirai, nes man jie visi skirtingi, nepamainomi vietomis.
  2. Skaičiavau visus savo daiktus. Įskaitant spintą, lovą, staliukus, gėles, plakatus, apatinius…
  3. …Išskyrus maistą ir higienos priemones. Taigi prieskoniai, konservuoti pomidorai ir skutimosi peiliukai į sąrašą nepateko. Šie dalykai yra daug greičiau suvartojami, nei suvartojama lova.
  4. …Ir išskyrus namo dalis. Nes jos, visgi, nėra daiktai – jų nei paimsi į rankas, nei pakeisi nedarant remonto. Todėl vandens šildytuvo, krosnies ir virtuvės spintelių neskaičiavau. Lovą pajudinti galiu lengvai, kaip ir atsisakyti. Tačiau jei tektų keisti radiatorius, vienas to nepadaryčiau.

Ir siekiau:

  1. Pamatyti tai, kas svarbiausia mano gyvenime.
  2. Atsisakyti visko, kas blaškytų, trukdytų ir erzintų.
  3. Pasijausti laimingiau, nes kažką veikiu su savo gyvenimu, ne tik sėdžiu įprastos aplinkos susikurtame kalėjime.

Ir štai – visi daiktai, kuriuos turiu:

Daiktui dingus iš mano gyvenimo jo nuotrauką ištrinu. Daiktui atsiradus – pridedu. Tau patariu daryti taip pat, tačiau, galbūt, sudarant visų turimų daiktų sąrašą raštu. 9

Visus savo daiktus fotografavau ir kėliau į internetą. Jų suskaičiavau 139.

Fotografavau ir fotografuoju atsiradus naujiems daiktams, nes man tai – patogus būdas surašyti viską, ką turiu, o taip pat galiu parodyti tau, kaip minimalizmas atrodo tikrame gyvenime.

Atgauk SAVO laisvę gyventi!

Štai šeši žingsniai, kuriuos atlikus jau žingsniuosi link savo laisvės. Atlik juos per šią savaitę ir galėsi žinoti, kad bent vieną savaitę iš 52 šiais metais išnaudojai naudingai. Per ją geriau pažinai save.

Pradėk nuo pradžių:

  1. Susirašyk viską, ką turi. Pagal mano Paprastumo iššūkio taisykles arba pagal save, tačiau pradėk rašyti. Tau reikės popieriaus lapo ir rašymo priemonės arba dokumento kompiuteryje, telefone. Neįmanoma pamatyti visų savo daiktų, jei jų neturėsi priešaky.
  2. Pasižymėk BŪTINUS daiktus. Pavyzdžiui, tai gali būti tavo mobilusis telefonas, geriausia piniginė, dažnai naudojamas kompiuteris, brangi 10 vyro dovana.
  3. Pasižymėk daiktus, dėl kurių abejoji. Palik tai ramybėje – galėsi pačiupinėti ateityje, kai atliksi ketvirtąjį žingsnį.
  4. Visko, kas netelpa į sąrašą, ATSIKRATYK. Jei daiktas nėra būtinas ir dėl jo net neabejoji… Tai kam tau jo? 11 Ne, nenešk viso to šlamšto į palėpę, nedėk į spintos kampą. Taip problemos neišspręsi. Jei netelpa į sąrašą – mesk iš namų. Padovanok draugams, paaukok, parduok.
  5. Peržiūrėk sąrašą iš naujo. Kas yra būtina? Dėl ko abejoji? Ir gal to, iš prekybcentrio gauto lipduko, tau išties nereikia?

Elkis protingai: tris daiktus, kuriuos galima pakeisti vienu – keisk į vieną; daiktus, kuriuos galima išsaugoti nuotraukos pavidalu 12 – fotografuok ir išsisaugok kompiuteryje.

Ir nebijok – dovanoti daiktus nėra nusikaltimas. Viena mano draugė vakar kraustėsi į naują butą. Ji neturėjo nieko, nes tai buvo jos pirmasis butas. Aš jai padovanojau seną virdulį, net neišpakuotus virtuvės peilius ir man, asmeniškai, nepatogią pagalvę.

…Dabar daiktai atlieka geresnę funkciją, nei gulėjimą sandėliuko apatinėje lentynoje. Daiktai tapo naudojami.

„Paprastumas sueina į du ėjimus:
Atrask svarbiausią. Ir išmesk viską, kas liko.“

– Leo Babauta, minimalistas

Tikiuosi, kad šiandien prisijungsi prie manęs.

Tau neprivalu šiandien eiti ir išmesti pusę spintos. Bet tu gali žengti pirmąjį žingsnį ir pagalvoti, ar tikrai visko, ką turi, tau reikia?

Laisvė, visgi, gimsta ne iš pasikeitusių valstybės pavadinimų ar net didesnių minimalių atlyginimų. Laisvė gimsta iš sugebėjimo gyventi laisvai, gyventi patirtimis.

…Ar ne? ;-)

Susitelkęs,


  1. Tarytum Džeimsas Bondas, bet su lietuviškos trispalvės juosta po kaklu ir talpiu pilvu cepelinams.

  2. Lietuvos valstybės saugumo departamentas, atsakingas už žvalgybą, kontržvalgybą ir valstybės saugumą.

  3. Angliškai Minimalizmo.

  4. Žinoma, kad raudoni automobiliai yra greitesni dėka Doplerio efekto. Dėl to ir vairuoju raudoną 2001 metų Fiat Punto, kuris geba užlįsti prieš kiekvieno vairuotojo nosį. Tiesa, aš juk neužlindinėju. Chm, chm.

  5. Nors šitai turėtų būtų įdomu. Noriu pabandyt!

  6. Kurie niekada nebūna galutiniai – tikiuosi tai jau pastebėjai.

  7. Chi, chi. Smagu juk. Laisvu laiku dabar žiūriu, kaip spaudžiami įvairūs daiktai.

  8. Jam dovana patiko. Dėl to ir nesigėdiju perdovanoti daiktų – jei man jie nėra naudingi, kitiems bus. Pavyzdžiui, didžiąją dalį puodukų, kuriuos esu gavęs, naudoja mano tėvai ir brolis.

  9. Taip tau bus lengviau.

  10. Širdžiai, o ne piniginei.

  11. Mano tėtis 20 metų turėjo ir saugojo garaže automobilio varžtų kibirą. Neprireikė, nes per tiek laiko automobiliai paprasčiausiai pasikeitė. Ar manai, kad nenaudojamas vaizdajuosčių grotuvas ar kitoks niekalas stebuklingai grįš į madą?

  12. Kad ir tą magnetuką iš Kipro, kabantį ant tavo šaldytuvo durelių. (Ne)atsiprašau, Mileta.

Remigijus Šimašius ragina įsigilinti į save, kad suprastum, ko išties nori Debesyliškas pokalbis su dabartiniu Vilniaus meru

Remigijus Šimašius: buvęs Lietuvos teisingumo ministras ir Seimo narys, dabar dirbantis Vilniaus mero darbą ir žavintis internetus savo veržlumu. Girdėjai apie tokį?

Šiandien kalbinu būtent jį – Remigijų Šimašių!

Jis papasakos:

  1. Ką patartų specialybės ieškantiems debesyliečiams?
  2. Kaip tampama politiku ir Vilniaus meru?
  3. Koks paprastas metodas paverstų Lietuvą geresne vieta gyventi?
  4. Kaip reaguoti į neigiamas kitų žmonių nuomones?
  5. Ko išmokstama einant didmiesčio mero pareigas?

…Ir dar šį tą daugiau. Taip – ką tik išdaviau, ką atrasi šiame pokalbyje, taigi, gal pradėkime? ;-)

Šiandienos herojus: Remigijus Šimašius!
Šiandienos mūsų herojus: Remigijus Šimašius!

Jums tenka bendrauti su be galo daug įvairių žmonių. Su kokiais žmonėmis bendrauti lengviausia?

Lengviausia bendrauti su tais, kurie yra drąsūs. Kurių nereikia tempti už liežuvio, kurie gali patys išsakyti savo nuomonę, pasiūlymus bei pozityviai žiūri į gyvenimą. Ir šiaip, gyvenime man patinka žmonės, kurie ieško sprendimų, o ne problemų.

Yra žmonės, kurie kiekvienoje problemoje mato sprendimą ir yra žmonės, kurie kiekviename sprendime mato problemą – natūralu, kad maloniau bendrauti su žmonėmis, kurie visur mato sprendimus. Tuomet bendravimo rezultatai geresni, kas irgi yra svarbu.

Ar galite dabartiniams moksleiviams duoti patarimą, kaip pasirinkti specialybę ir neapsirikti? Kaip atrasti savo pašaukimą?

Mano rekomendacija tokiu atveju būtų vienintelė:

Pasistengti atsiriboti nuo kitų žmonių įtakos ir įsigilinti, kas pačiam iš tikrųjų labiausiai patinka.

Viena vertus, tai gali skambėti kaip labai paprastas patarimas, bet jis toks nėra. Jeigu taip gerai papurtytum save ir paieškotum, ką ir kodėl galvoji, gali pasirodyti, kad vienas ar kitas dalykas išties patinka, o iš tikrųjų tai tėra visuomenės įbruktas įvaizdis arba tėvų uždėtas štampas, draugų nuomonė, įsivaizdavimas, kad tai bus daugiau ar mažiau pelninga, lengviau arba sunkiau…

…O išties reikia pasistengti pajusti, ko pats nori.

O jei patinka daug dalykų – pavyzdžiui, ir istorija, ir biologija?

Čia jau problema *juokiasi*. Kai patinka vienas dalykas, tai viskas labai aišku. O kai viskas patinka, reikia pasigilinti – ar čia noras atitikti tą standartą, kuris primetamas visuomenės, ar tai tikras pasirinkimas.

Pakankamai giliai pasikapsčius savyje vis tiek paaiškės, kad tam tikri dalykai patinka labiau. Čia yra esmių esmė.

Kas bus po to? Vis vien bus gerai, bet svarbu, kad pradžių pradžia būtų tai, kas patinka.

Vėliau viskas gali šiek tiek keistis – gali pradėti patikti kiti dalykai arba galimybės bus kitose srityse.

Įsivaizduokite situaciją – tik baigęs studijas žmogus turi labai aiškų ateities planą, įskaitant konkrečią įmonę, kurioje norėtų dirbti. Ko Jūs, vis dėlto, nepatartumėte daryti, kad paskui netektų gailėtis?

Nepatarčiau peržengti moralės normų, kad ir kas per planai bebūtų. Bet manau, kad iš tikrųjų reikia daug dirbti ir daug ką nuveikti. Ir natūralu, kad pats mėgstamiausias darbas ar pati mėgstamiausia karjera tikrai neprasideda nei nuo didelio uždarbio, nei nuo aukštų pareigų, nei nuo labai didelio įvertinimo.

Viskas prasideda nuo to, ką tu norėtum gauti patirties prasme, nuo pasitikrinimo.

Todėl visai logiška galvoti, kad daug reikėtų padaryti, kad kažką nuveiktum toje srityje ir tą savo svajonę pagautum. Ir mažiau galvoti, kad gal kažkas nepatinka, gal tai neįmanoma.

Kaip tapti politiku ar Vilniaus meru? Remigijus tuojau atsakys.
Kaip tapti politiku ar Vilniaus meru? Remigijus tuojau atsakys.

Debesylos sekėjas(-a) nusprendė sekti Jūsų pėdomis ir tapti politiku. Ką jam patartumėte? Kokius žingsnius reiktų žengti? Kas būtų svarbiausia?

Aš turiu specifinį požiūrį į politiką – kai kam atrodo, kad politika, tai specialybė. Man taip neatrodo. Politika yra tam tikros socialinės raiškos forma. Žmogus, kuris eina į politiką, turi būti linkęs į visuomeninį atstovavimą, raišką, idėjų gynimą.

Reikia sau atsakyti į tokį klausimą – jeigu mokytojas pateiks tam tikrą sprendimą nepadiskutavęs su klase, o visi tylės, bijodami jam prieštarauti – ar tu būsi tas žmogus, kuris atsistos ir pasakys – ne, mes manome kitaip, arba, aš manau, reiktų daryti kitaip – ar neišdrįsi?

Tad svarbu nebijoti, daryti, rodyti iniciatyvą ir galbūt tas kelias nuves į politiką.
Bent jau man taip atsitiko.

O jei nesi tas žmogus, bet nori tokiu būti, tai dabar pats geriausias momentas – eik ir daryk. Jeigu nori būti politiku, turi pradėti viešą raišką dabar. Aišku, niekada nėra vėlu, bet anksčiau yra geriau.

Imtis iniciatyvos kažką sukurti, duoti pasiūlymus, kaip gali būti geriau, nebijoti paprieštarauti, jei kažkas daroma ne visai tinkamai.

Prieš kiek laiko Jūs pats pasukote į politiką ir kodėl?

Žiūrint nuo kada skaičiuoti tą momentą, kai atsidūriau politikoje. Jeigu nuo tada, kai pirmą kartą dalyvavau rinkimuose, buvo kokie 1998-tieji. Tada dalyvavau Vilniaus miesto tarybos rinkimuose. Iki tol dalyvavau Liberalų partijos bei Liberalaus jaunimo organizacijos veikloje.

Jau prieš tai domėjausi tomis idėjomis, daug skaičiau. Ir manau, kad žmonės privalo turėti laisvę reikštis. Pasidaro labai neramu, kai kas nors pradeda lipti kitiems ant galvų, įskaitant ir man pačiam.

Norisi gyventi tokį gyvenimą, kuris yra normalus sėkmingo žmogaus gyvenimas. O kadangi mano būdo bruožai, matyt, yra tokie – jei ne aš, tai kas kitas – dėl to ir atsidūriau politikoje. Pirmiausiai buvo knygos, o po to – politinė veikla.

Kokios knygos Jums padarė didžiausią įtaką?

Friedricho fon Hayko „Vergovė“, išleista 1990 metais. 1 Ji klasikinė, daug daug metų žinoma.

Esate užsiregistravęs kai kuriuose socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip Facebook, Instagram, Google+ – ką jie Jums duoda?

Socialinių tinklų minusas tas, kad nėra aiškios ribos tarp asmeninės ir socialinės erdvės. Galų gale, padariau išvadą, kad nepavyks ir bendrauti draugiškai, ir kartu būti oficialia asmenybe. Google+ anksčiau išsprendė šią problemą, Facebook dabar irgi turi sprendimų.

O man, kaip politikui, natūralu, kad socialiniai tinklai yra ir politinės veiklos priemonė. Tai būdas bendrauti su žmonėmis ir išsakyti savo mintis. Ir, vis dėlto, socialiniai tinklai man nėra bendravimo su draugais priemonė. Aš jais naudojuosi kaip viešas asmuo ir tai yra puiki bendravimo priemonė.

Kaip pareigūnas, gaunate pakankamai ir teigiamų, ir kritiškų atsiliepimų. Kaip į juos reaguojate?

Teigiamiems pasakau „ačiū“, į neigiamus atsiliepimus nesisvaidau žaibais. Juk neigiami jie irgi būna dėl skirtingų priežasčių.

Jei yra problema, ją reikia spręsti.

O jei žmogus natūraliai yra piktas, reikia žiūrėti, ar tai dėl realios problemos, ar dėl kitų priežasčių. Aišku, jeigu geraširdiškumas būtų stipresnė emocija už pyktį, į mitingus atėję žmonės dalintų duoną visiems praeiviams.

Kokią naudą gautumėte, jeigu daugiau miesto žmonių dalyvautų vietinių bendruomenių veikloje?

Geriausiai veiklos rezultatus ir problemas žino tie žmonės, kurie gyvena toje vietoje. Esminis dalykas – jei žmonės yra aktyvūs, savivaldybė turi jiems padėti ir aš sąmoningai tai skatinu.

Būtent žmonėms, kurie rodo iniciatyvą, bendraujant su savivaldybe būtų galima pasiekti daugiau konkrečių rezultatų.

Tarkime, yra du kiemai. Ir nelabai tvarkingi tie daugiabučių namų kiemai. Viename jų žmonės susibūrė ir sako „Mes jau kažką padarėme, dar kai ką susiorganizuosim patys, bet norėtume, kad savivaldybė padėtų padaryti dar kažką.“. Kito kiemo gyventojai tiesiog prašo pagalbos.

…Natūralu, kad pirmiausiai padėsime tiems, kurie įdeda pastangų į savo aplinkos tvarkymą ir turi konkretų planą, ką gali padaryti patys ir kaip mes galime jiems padėti.

Kaip ir savivaldybėje, taip ir viešajame sektoriuje – daugelio rezultatų nėra ne dėl žinių trūkumo, o dėl noro pasiekti rezultatą nebuvimo.

Kokį matote ateities miestą?

Besiplečiantį, tarptautinį, kosmopolitinį miestą, turintį gerai apmokamų darbo vietų. Reikia daugiau tarptautinių kompanijų, daugiau judėjimo, daugiau keliautojų, daugiau žmonių, čia atvažiuojančių verslo ar poilsio reikalais.

Ačiū už pokalbį, Remigijau!

Taigi, sostinės meras nėra tokia mistinė būtybė, kaip galėtų pasirodyti eiliniam paršeliui. Kriu. Jis, kaip ir daugelis socialiai atsakingų ir aktyvių Lietuvos piliečių, 2 trokšta Lietuvai gero, skatindamas kiekvieną prisidėti savo idėjomis, ryžtu ir darbais.

Žavi dar ir tai, kad Remigijus Šimašius siūlo matyti problemas, bet ne tik apie jas burbėti, o imtis veiksmų, kad jos būtų pajudintos iš mirties taško.

…O aš irgi linkiu nebijoti bandyti ir atsakymų pirmiausiai ieškoti savyje! 3

Jūsų draugas,
Paršelis Antanas

P.S. Paršeliui rašyti padėjo debesylietė Dalia Sipavičiūtė, vedanti viešojo kalbėjimo ir aukštesnio lygio vadovų mokymus bei atrankas. Žinote, sunku kanopomis pataikyti į klaviatūros raides!


  1. Paršelis: Originalas anglų kalbą vadinosi „The Road to Serfdom“ ir buvo išleistas 1944 metais. Ją įsigyti ir skaityti angliškai gali nors ir šią akimirką.

  2. Kurių, skaitančių šį tinklaraštį, netrūksta.

  3. Tikiu, kad mes nesame pirmieji, kurie tau tai sako. Ar ne?

Mėnuo rašant 50 tūkst. žodžių romaną Mano pirmasis bandymas parašyti knygą

Geri dalykai iš dangaus nenukrenta. :: Autr. Per Gosche

Viskas prasidėjo prieš dvejus metus, kai aš, nusprendęs, kad gyventi tiesiog malonų gyvenimą yra pernelyg švaistūniška, pradėjau neįmanomų iššūkių metus.

Tai buvo metai su 12 skirtingų iššūkių. Ir paskutinis – 2014 metų lapkritį, buvo NaNoWriMo išbandymas. 50,000 žodžių istorija per vieną mėnesį. Arba vienas mažas romanas, parašytas nuo pradžios iki galo.

Kad būtų įspūdingiau, leisk, pasinaudosiu prekybininkų triuku ir šį skaičių padalinsiu iš dienų bei valandų:

Netinginiaujant tai 1667 žodžiai kasdien arba 1,7 žodžio per minutę, skiriant aštuonias valandas miegui.

…Aha. Nemažai.

Skaityk likusį straipsnį…

Kaip aš tapau vegane per vieną naktį? [Interviu]

Veganai. Vieniems žmonėms tai aukščiausia atjautos ir empatijos forma, o kitiems – nesuvokiamas iškrypimas, kenkiantis sveikatai ir viso pasaulio gerovei.

Tačiau ar tu kada nors troškai pakeisti savo mitybą… Per vieną naktį? Pakeisti ir daugiau nebegrįžti prie to, ką valgei anksčiau?

Jei skamba įdomiai, šiandienos pašnekovė Milena Koles (ta pati, kuri rašė kelis straipsnius į Debesylą) būtent taip ir pakeitė savo kasdienybę. Vieną dieną suvokė, kad negali gyventi, valgydama kitus gyvius… Ir tapo vegane.

Tai gana įdomi istorija, nes atrodo, kad Milenai ekstremalūs mitybos pokyčiai…
Nesukėlė jokių sunkumų!

Na, bet geriau leiskime apie viską papasakoti pačiai Milenai: Skaityk likusį straipsnį…

Kaip aš pastačiau Vilniaus Universiteto MIDI roko operą?

Milda Savickaitė, kultūros istorikė ir režisierė.

Ką darytum, jei vieną dieną sužinotum, kad turi surežisuoti ir nuo pradžios iki galo pastatyti spektaklį? Ir dar: kas, jeigu tą spektaklį matys ne tik tavo tėvai?

Jeigu tavo atsakymas „eee… Nežinau?“, gali pasidžiaugti – aš irgi net neįsivaizduoju, kaip tokioje situacijoje elgčiausi.

Tačiau šiandienos pašnekovė Milda ne tik įsivaizdavo, kaip tai padarytų, bet ėmė ir sėkmingai įgyvendino sumanymą:

Surežisavo Lietuvos mastu žinomą Vilniaus Universiteto MIDI Roko Operą.

Į kasmetine Vilniaus universiteto studentų tradiciją tapusį renginį bilietai parduodami tūkstančiais, todėl režisuoti šį spektaklį didžiulė atsakomybė ir iššūkis. Ypač, kai tavo darbo vaisių įvertina netgi pati D. Grybauskaitė!

Na, bet čia pat pradžioje geriau neišduosiu visų detalių, kaip gi Mildai sekėsi pastatyti šį kūrinį. Geriau pasiklausykime pačios Mildos. Skaityk likusį straipsnį…