Psichologija
Tekstinė medžiaga

Praktinių įgūdžių metodai

Pamoka 3

Norint sustiprinti bendrą pasitikėjimą savimi, pabandyk tapti ekspertu keliose srityse. Tai gali būti sportas, menas, kulinarija, masažai, poezijos deklamavimas, programavimas, video montažas, knygų skaitymas. Ar bet kas kita. Jei sugebi tapti įgudusiu keliose gyvenimo sferose, tavo gebėjimas, susi­doroti su užduotimis ir problemomis padidėja.

Dauguma mūsų susirūpinę vienu S.P. tipu – socialiniu pasitikėjimu. Tai apima visus kitus dalykus, kuriuose sąveikauja žmonės.

Nors visos socialinės situacijos labai panašios, jos reikalauja unikalaus pasitikė­jimo savimi. Nes nėra vienintelio ir visiems bendro socialinio pa­sitikėjimo, yra DAUG skirtingų soc. pasitikėjimų savimi.

Pavyzdžiui, aš niekada neturėjau problemų kalbėti prieš publiką, tačiau kartais vakarėliuose tapdavau droviu.

Tie patys žmonės, tas pats tu, tačiau skirtingose aplinkybėse skirtingas ir pasitikėjimas savimi.

Metodo pavyzdys: Socialinės situacijos.

Priminsiu, kad tavo pasitikėjimo savimi lygis kiekvienoje situacijoje stip­riai priklauso nuo praeityje patirtos „sėkmės“ panašioje situacijoje.

Šios sėkmės apibrėžia, kaip stipriai tiki, kad gali susitvarkyti su dabartine situacija, ir kaip stipriai bijai. Tokiais atvejais sekmė reiškia kitų žmonių pozityvias reakcijas ar palaikymą.

Pats efektyviausias būdas įgyti socialinį pasitikėjimą savimi, tai:

  1. Suprasti, kaip elgtis situacijose (žinios).
  2. Ištreniruoti įgūdžius per kelis bandymus (praktika).
  3. Patirti kuo daugiau „sėkmės“ (pasitikėjimas).

Tai vienas tiesiausių, tačiau daugiausiai baimės keliančių kelių. Būtent todėl drąsa yra vienas svarbiausių dalykų, siekiant pasitikėjimo savimi.

Praktiniai pratimai. Drąsa. Kas tai ?

Drąsa turi vieną labai tikslų apibrėžimą:

Tai tavo valia siekti vertingo tikslo, nepaisant baimės, nežinomybės ir rizikos.

O kai pradedi mokytis socialinių įgūdžių, patiri labai daug baimės ir neži­nomybės, taip pat matai ir riziką. Nors daugumai kitų žmonių visiškai nesvar­bu, tau pavyks ar ne. Drąsa padeda susidoroti su anksčiau minėtomis kliūtimis.

Tarkime, vasarą tu nori išvykti į kitą šalį, pagyventi ir padirbėti. Tačiau tu net nenutuoki, kokiu autobusu nusigauti iki oro uosto, ką jau kalbėti apie darbo paieškas svetimoje šalyje, mieste, kuriame niekad nebuvai ir nieko nepažįsti.

Taigi, įsivaizduok, kad naršydamas internete randi pigų skrydį į tavo norimą šalį už poros savaičių…

PIRMAS žingsnis: PRADĖK DABAR!

Tikslas pirmajame mūsų žingsnyje – išsiaiškinti, kaip viskas veikia. Tu nie­kada nebuvai tokioje situacijoje, todėl natūraliai jauti didelę nežinomybę.

O nežinomybė – geriausia baimės draugė, nes kai nežinai, ko tikėtis, abe­joji, ar gali susitvarkyti su situacija. O to rezultatas – menkas pasitikėjimas savimi ir baimė.

Nežinomybė gali būti elementari: Ar yra autobusas, vežantis iš oro uosto į miestą? Ar autobuse bus pakankamai vietos? Lagaminą dės į bagažinę ar į kabiną? Ar jis nedings? Kokį viešbutį pasirinkti? Kiek man kai­nuos? Tikriausiai svarstai ir kaip nepasirodyti kvailu: „Jie pagalvos, kad aš išpro­tėjęs… Atvažiuoju į miestą nieko nežinodamas… Jie juoksis iš manęs, nes neturiu žalio supratimo, ką darau. Kažin, ar nepasirodysiu arogantiškas, klausdamas „ar galiu įsidarbinti?“.

Visos šios aplinkybės kuria baimę ir abejones.

Geroji žinia ta, kad baimė mažės su kiekvienu (keliavimo) procesu.

Todėl vien atsidūrimas naujoje situacijoje padidina specifinį pasitikėjimą savimi. Tu išmoksti susidoroti su konkrečiomis problemomis ir sužinai, ko gali tikėtis – sumažini skausmingą nežinomybės dozę. Yra posakis: „Nepabandęs – nežinosi“. Negaliu suskaičiuoti, kiek kartų man tai pasiteisino.

ANTRAS žingsnis: Įgūdžių praktika.

Šiam kartui užteks žinoti patį svarbiausia dalyką:

Jei nori geriau bendrauti su žmonėmis… Tu paprasčiausiai turi su jais daugiau bendrauti.

Todėl privalai mokytis prieiti prie nepažįstamo ir pasakyti: „Labas, mano vardas yra…“. Kaip darė Danieliaus fanas, moksleivis Antanas Bernatonis. Toks veiksmas neretam kelią didžiulę baimę. Daugelis žmonių neturi pakankamai praktikos, todėl jaučia baimę, nepasitikėdami savimi.

Tačiau reikia sukaupti drąsos pirmo žingsnio atlikimui. O ne stovėti kampe su kokteiliu rankose ar žaisti su savo išmaniuoju telefonu. Apie bendravimą Danielius pasakoja plačiau straipsniuose „Kaip išmokti bendrauti su žmonėmis“ ir „Kaip užkalbinti nepažįstamuosius ir palikti teigiamą įspūdį“.

TREČIAS žingsnis: Identifikuok ir koncentruokis ties tiksliomis kliūtimis.

Jei tu vėl ir vėl sąžiningai praktikavaisi, tačiau vis dar nesijauti laisvai tose pačiose situacijose – problema gilesnė. Tai savivertės ir limituojančių įsitikinimų problemos, su kuo susitvarkyti drąsos nereikia.

Reikia pakeisti požiūrį. Dėl savivertės stygiaus negali panaudoti jau įgytų socialinių įgūdžių. O jei turi gilų įsitikinimą, kad kiti tavęs nemėgsta, didesnis kiekis praktikos nepadės.

Dėl tavo „RAS“ arba patvirtinimo tendencijos, sunku pastebėti įrody­mus, kurie pakeistų tavo įsitikinimus.

Taigi, net kai tavo socialiniai įgūdžiai yra tobuli, dėl šių klaidingų įsitikinimų vis dar gali jaustis nejaukiai šalia kitų. Tokiais atvejais geriausia kreiptis į žmogų, suprantantį šiuos dalykus.

Rekomenduoju santykių trenerius arba psichoterapeutus. Koučeriai, kunigai ir psichologai iš esmės dirba tą patį darbą. Tik gal kiek skirtingais metodais. Pasirink savo skonį. :)

Pen
>