Psichologija
Video ir tekstas

O jeigu turiu specifinį tikslą pokalbiui?

Pamoka 4

Na, tuomet vien komplimentais šio tikslo nepasieksi. Geriau…

Jei turi specifinį tikslą – siek jo. Pradėk pokalbį galvojant apie savo tikslą ir būk nuoširdžiai savanaudiškas.

Taip, galima nebūti nuoširdžiu ir eiti per aplinkui: įvairiai manipuliuoti jausmais, kažkokia draugyste, panašumais, pirmais įspūdžiais ir kitomis nesąmonėmis, apie kurias pasakoja rimti dėdės, išleidę N knygų…

…Tačiau viskas, ko tau reikia – tai būtent nuoširdumas.

Bendravimas nėra manipuliavimas „ką man daryti, kad jis darytų aną“. Bendravimas yra minčių ir vilčių dalinimasis tarp dviejų žmonių. Tavęs ir tavo pašnekovo. Tik tai. Tik vėliau šios mintys tampa veiksmais.

Jei tavo tikslas išsiaiškinti, kurioje pusėje yra nauja autobusų stotis, juk nebandysi su pašnekovu pirmiau tapti draugais, tiesa?

Jei turi specifinį tikslą – siek jo.

Pavyzdžiui, jei tau patinka vaikino papai… Na gerai, galbūt nesakyk, kad patinka jo papai. 1 Bet užtat gali iškart klausti, ar jis vienišas.

Jei esi prabangiame, banko surengtame kontaktų pasikeitimų vakarėlyje, tada priėjęs prie Ilja Laurso 2 neklausk, koks jo batų dydis. Tačiau iškart sakyk, ko trokšti – kurti verslą, nes turi super idėją.

Nesvarbu, kokia būtų tavo situacija ar ko tu norėtum – tiesiog prieik ir paklausk. Pradėk pokalbį. Pasakyk „labas“ ir tada iškart, ko trokšti.

Nuoširdumas išlaisvina nuo baimės, laiko gaišimo ir beverčių apgaulių.

O jeigu pašnekovui nepatiks mano žodžiai?

Na… Tai gali nutikti. Pavyzdžiui, aš vieną dieną parašiau el. laišką rašytojai Ilzei Butkutei, kad mačiau straipsnį tokia pačia tema, kaip ji nesenai rašė. Tačiau padariau klaidą ir nepastebėjau, kad kreipiausi „tu“ linksniais.

Tiesiai „tu“ nerašiau, bet visgi – linksniai buvo.

Ilzė tuomet pasivargino mane rasti feisbuke ir kaipmat užblokavo. Kaip vėliau susirašinėjant sakė – amžiams, nes, anot jos, žmonės nesimoko. 3

Taip, aš visiškai netyčiom užsiblokavau nuo gana įdomaus žmogaus. Ir tai nutiko vien todėl, kad Ilzei nepatiko mano nuoširdūs, draugiški kreipiniai, kuriuos įpratau naudoti kalbėdamas su tavimi.

Tačiau – tai ne pasaulio pabaiga.

Niekas nemirė dėl to, kad jų pašnekovas įsižeidė. Ir aš pats atsipirkau tik užblokavimu iki vėlesnio meto, kai abu būsime kitokie.

Ir tu turėtum tai irgi suprasti – blogiausiu atveju neįvyks nieko.

Net pačiu blogiausiu įsižeidimo atveju 4 atsipirksi tik „na, teks pabandyt vėliau“. O ir to dažniausiai galima išvengti šiek tiek apgalvojant žodžius.

Tau nebūtina būti mandagumo genijumi, kad pradėtum vertingas pažintis, 5 tačiau turėk omenyje, kad pašnekovai gali atsiliepti netikėtai.

Geriausia, ką gali padaryti, tai nesijaudinti, 6 nevertinti 7 ir nieko nesitikėti. 8


  1. Nors šiaip galėtum pabandyti.

    Kada ateityje pabandysiu ir aš. :-)

  2. Tokio 2009-2012 metais Lietuvoje plačiai apkalbėto mob. technologijų verslininko.

  3. Ar bent, nujaučiu, kokiems metams, kol ji pamirš. Tikiuosi. :-)

  4. O kiek tavo pašnekovų per visą gyvenimą yra įsižeidę? Du iš 50-ties tūkstančių?

  5. Ir dievaži, su psichologe Rasa Venckute mano pažintis irgi neprasidėjo gražiai. Aš pirmą kartą su ja apsikoliojau feisbuke, kai pakomentavau jos vykdytos registracijos laukelius. Buvo toks laukelis pavadinimu „Labas“, kurio nesupratau kam reikia. Pasirodo, reikėjo atrašyti pasisveikinimą. :-D

    Bet viskas išsisprendė gražiai, tiesiog įgavau jos akyse techniško žmogaus įvaizdį.

  6. Pasakojau: „Kaip sugyventi su neprašytais jausmais“.

  7. Pasakojo Valtininkas: „Ką daryti, kad viskas būtų lengviau?“.

  8. Pasakojau: „Tave nuvylė? Nerviniesi? O ar bandei nieko nesitikėti?“.

Pen
>