Psichologija
Tekstinė medžiaga

Kodėl taip svarbu žinoti, ką trokšti sutikti?

Pamoka 3

Pripažink – kartais mes nežinome, ko norime. Trokštame sutikti visokeriopai šaunų ir įdomų asmenį, o svarbiausia, kad „su juo būtų malonu bendrauti“.

…Tačiau, tikiuosi pritarsi, kad tai nėra pats geriausias žmogaus apibrėžimas.

Tiesą sakant, to net nelaikyčiau apibrėžimu. Gal tik bandymu sukurti idealų asmenį, kad patenkintume savo pasąmoningą norą likti vienišiems ir nesuprastiems pasaulio. 1

Bet štai toks dalykas… Mums vis tiek svarbu žinoti, ko ieškome. Net jei trokštame nieko nesitikėti bei atsiduoti gyvenimo siurprizams. 2

Štai kodėl šitai svarbu:

1) Neturint taikinio – nėra prasmės mokytis į jį šaudyti.

Tiesą sakant – kokia išvis prasmė mokytis, neturint aiškaus tikslo? Todėl, kad „ateityje galbūt prireiks“?

…Retorinis klausimas: ar tau kada prireikė integralų matematikos ar Archimedo dėsnio formulės, atmetus tą vieną kontrolinį mokykloje?

2) Tavo šoviniai – laikas, jėgos ir dėmesys – riboti.

Taupyk juos, nes nėra prasmės savęs švaistyti žmonėms, su kuriais tau nepakeliui. Ir žinau – skamba žiauriai. Tačiau tu valdai savo gyvenimą ir todėl turi taupyti jėgas, kad galėtum jas skirti tam, kas svarbu. 3

3) Jei neturėsi taikinio, nežinosi, kada į jį pataikei.

Aš tai jau patyriau: anksčiau eidavau į begales pasimatymų, bandydavau „pakabinti“ kiekvieną sutiktą merginą. Ir man kartais pavykdavo.

Tačiau jokio džiaugsmo, kurio norėjau, aš nepatyriau.

Ir štai priežastis: Nors sutiktų merginų buvo daug, visos jos buvo „kažkokios ne tokios“, taigi, jas mesdavau. Tačiau kaip jos galėjo būti „tokios“, kai aš net nežinojau kaip „tokios“ atrodo bei elgiasi?

Su sutiktomis merginomis aš galėjau atrasti ir sukurti laimę. Tačiau vietoj to vaikiausi „idealaus žmogaus“ vaizdinio ir net nepastebėdavau, jei kuri jų buvo tikrai tokia, kuri man būtų tikusi. …Šaunu… 4

4) Galiausiai – neturėdamas taikinio, neišmoksi į jį taikytis.

Pripažįstu, kai kurias savo asmenybės dalis – charizmą, humoro jausmą, vidinį susidomėjimą kitais, kūno kalbą – išties gali išugdyti bendraudamas su bet kokiais žmonėmis.

Tačiau, ar matai skirtumą tarp vaikino ar merginos suviliojimo vestuvėms bei kupetai gražių vaikučių ir galimo verslo partnerio sudominimo iki tau naudingo sandorio ir pelno?

…Aš matau. :)

Norint ismokti bendrauti turi zinoti to tiksla 1

Tikėjimas, jog geros pažintys (ir įgūdžiai pažintims) atsiranda atsitiktinai išėjus į gatvę vidury nakties yra abejotinos vertės.

Norint sutikti žmogų A, o dar svarbiau, norint išmokti bendrauti su žmogumi A – privalai bendrauti su žmogumi A. Nes dirbdamas staliumi neurochirurgo darbo neišmoksi. Ir atvirkščiai.

„…Bet tai skamba taip nemaloniai ir sudėtingai!“

Turbūt sau meluoti mėgstantys žmonės

Taip, žinau. Kur žavesys posakio „Geriausi dalykai nutinka jų nesitikint“? Kur tas nuvalkiotas, bet saldus „Daryk ką nori, o Dievas tau duos“?

Visi šie patarimai skamba lyg bendravimas su kitais žmonėmis ir gerų, tinkamų pažinčių kūrimas yra darbas, kuriam reikia jėgų, laiko ir proto.

Tačiau be jėgų, laiko ir proto tu neatsiversi. Savo tikslų nepasieksi, jei nepradėsi jų siekti. Didžiausia klaida, kurią gali padaryti, yra laukti kol „likimas“ duos kažką tau į rankas.

Nes turiu klausimą: Ar likimas dažnai tau duoda į rankas būtent tai, ko trokšti? Jei dažnai – tada tau pavydžiu galios įsakinėti pačiam Dievui.

Tačiau, jei šios galios tu neturi ir tinkami žmonės pas tave dar neatėjo, tuomet keliaukime prie antrojo klausimo. Kaip sužinoti, ko mes ieškome?


  1. Būna toks noras. Tada jautiesi išskirtinis ir panašiai.

  2. Kaip siūliau „Tave nuvylė? Nerviniesi? O ar bandei nieko nesitikėti?“.

  3. Tai yra – laimei.

  4. Ne, nešaunu. :-D

Pen
>