Kaip sugyventi su neprašytais jausmais ...kurie valdo ir gadina mūsų gyvenimą

Pripažinkime, turbūt kiekvienas esame patyrę tą neprašytą netikėtai užplūstančių jausmų galią, kai sujaudinti puolame veikti, darome, o galvojame tik po visko…

…Ir galvodami gailimės, kad padarėme kažką, ko tikrai nederėjo daryti. Juk tu tai tikrai patyrei:

  • Tai pyktis, užplūstantis, kai tavo mylimas žmogus pasakė ar padarė kažką ne taip;
  • Tai baimė, atsirandanti prieš kiekvieną bandymą imtis kažko naujo ir nepatirto;
  • Tai meilė, prikelianti vidur nakties, sutikus TĄ žmogų, į kurį negali atsižiūrėti…

…Atrodytų nieko blogo, ar ne?

Štai ir ne. Šie jausmai mums sujaukia protą. Jie mus pakeičia ir priverčia daryti tai, ko įprastai niekada nedarytume.

Ir tuomet prasideda… Supykus – rėkimas ar net mušimas, bijant – bėgimas nuo atsakomybės, mylint – skuboti meilės prisipažinimai ir siūlymai tekėti, nes, ką žinau, sapnavai gražų sapną.

Nenuostabu, jog vėliau dėl viso to kaltiname tą vieną vaikį mokyklos kieme, kuris nesusivokė kartu su kitais pabėgti iš įvykio vietos…

…Kad puolame kaltinti jausmus.

Pripažink – lengva ieškoti atsakymų, kaip pašalinti iš savo gyvenimo pyktį, baimę ar „nesveiką“ meilę. Kartais net tariamai rasti atsakymus alaus bokale, smurte, sekse ar kituose narkotikuose.

Tačiau kas, jei jausmai, kaip mano brolis mėgsta sakyti, visai ne prie ko?

Tavo dvigubos smegenys ir jausmų prigimtis.

Štai paprastas pratimas: užsimerk.

Palauk, ne! Pirma perskaityk nurodymus iki galo – amžinai likti užsimerkus neteks, nesu toks monstras. Trisdešimčiai sekundžių užsimerk. Ir apie nieką negalvok. Nieką. Visiškai.

Pasiruošei? Tuomet vėl užsimerk.

Po trisdešimties akimirkų atmerk akis ir pasakyk, kaip sekėsi?

Labai gali būti (t.y. beveik esu tikras), jog visiškai nemąstyti tau nepavyko. Taip, galbūt pirmąją akimirką neturėjai makaulėje nė mintelės… Tačiau tai greitai baigėsi ir vėl užsigalvojai, ką per velnią šiuo pratimu nori pasakyti Danielius, apie tai, kas vyksta aplinkui tave, ar tyliai sau šaukei „Pala, bet aš galvoju! Privalau negalvoti! Ša!“.

…Kitaip tariant – tavo akimirka be minčių truko taip trumpai, kad net vargu, ar ją galima vadinti akimirka.

Štai taip galima pamatyti, jog mūsų mintys nėra tokios jau paprastos.

Šį mūsų eksperimentą meditacijas praktikuojantys žmonės vadina „galvojančių smegenų“ atskyrimu nuo „stebinčių smegenų“. Pirmosios smegenys – tai mintys, kurios mums, norint to ar ne, šovė į galvą. Stebinčios smegenys – tai mes, stebintys visą procesą ir negalintys nieko pakeisti.

Jei nori, atlik pratimą antrą kartą. Tačiau jokiu būdu negalvok apie baltą mešką. Baltą mešką ant ledo lyties. Baltą mešką ant ledo lyties su Koka-kolos reklama fone. Ir nenorėk pirkti Kokakolos.

Nustebčiau, jei visas trisdešimt sekundžių išties apie nieką negalvotum. Laikyčiau tuomet tave arba savo ateities mokytoju (valio!) arba zombiu (fui!).

„Aha… Tačiau kuo tai susiję su jausmais?“

Štai kuo susiję – tavo jausmai yra galvojančių smegenų dalis. Tų nevaldomų, begalinių, pačių save gimdančių ir niekada nenuilstančių smegenų dalis.

Ir būtent todėl savo jausmų niekada nesugebėsi išjungti, neišjungdamas smegenų galutinai. Taip, tu gali jausmus užgožti narkotikų siena, tačiau, jei nesigirdi klykiančio vaiko už sienos, nereiškia, kad jis ramus.

Tavo jausmai surišti su smegenimis neperkertamu mazgu. Nė joks kardas čia nepadės… Bet štai gera žinia: tau pagelbės stebinčios smegenys.

Taip, tos pačios, apie kurių egzistavimą žino tiek nedaug žmonių…

Photo by Emilio Garcia.

Kuo išskirtinės stebinčios smegenys ir kaip jomis tinkamai pasinaudoti?

Štai man asmeniškai liūdnas faktas – didžioji dalis ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio gyventojų visai nenutuokia apie stebinčiųjų smegenų egzistavimą.

Daugeliui žmonių gebėjimas stebėti savo mintis apsiriboja šūksniais kaip: „Ai, kartais būna, kad užsigalvoju, bet tuomet imuosi ko rimtesnio“. Paprasčiau tariant – jie išmeta idėją, jog būtų galima stebėti savo mintis…

…Ir taip praranda galimybę suvaldyti jiems įsakinėjančius jausmus.

Kodėl taip? Paprasta: ignoruodami savo būsenas, jausmus ir mintis, mes nebegalime nuspręsti, kas yra gerai, o kas blogai. Na, ar bent tai padaryti kokybiškai.

Tai tas pats, kas vairuojant automobilį uždengti priekinį stiklą metro storumo švino sluoksniu, jog apsisaugotum nuo rėžimosi į pakelėj stovinčius stulpus ar kokios trobos sieną.

(Užuomina: ne itin protinga.)

„Tai ką daryti su šiuo gebėjimu stebėti mintis?“

Atsakymas vėl paprastas: leisk galvojančioms smegenims galvoti.

…Ir kartu stebėk savo mintis, jausmus. Kitaip tariant – daryk tai, ką trokšti daryti… Tačiau tik atsižvelgdamas į tai. Ne aklai klausydamas pykčio, baimės, aistros, pavydo ar dar ko. O atsižvelgdamas.

Jei norisi – pasiduok savo jausmams. Leisk meilei, net ir tokiai, kuri neatrodo „gera“, užvaldyti tave. Pasakyk merginai ar vaikinui, kurį įsimylėjai, ką jauti. Pasitikėk kitu, net jei tave ir kadaise kas nuvylė. Galbūt ateityje tikėkis mažiau.

O jei jausmai nėra tokie, kuriuos trokštum turėti – neklausyk jų. Ženk pirmą žingsnį, net jei ir bijai. Parodyk kitiems savo kūrybą, nors ir nujauti, kad kažkam gali kilti noras pabūti maniakišku kritiku.

Klausi, kuo tai skiriasi nuo pirmo varianto, kur dar savęs nestebėjai?

Štai skirtumas: tu pirmiau savo mintis ir pastebėjimus ignoravai. Nors jausmai, pastebėjimai ir mintys galvoje grūdosi norint to ar ne.

Dabar tu savo mintims ir jausmams leidi būti. Net jei to neprašei. Jų neuždarai į Pandoros dėžutę, iš kurios jie tikrai kada nors su trenksmu ir dideliu „Kieto riešutėlio“ stiliaus sprogimu grįžtų atgal.

…O geriausia dalis – tu kartu visą tą makalynę, besidedančią galvoje, dabar gali stebėti. O stebėdamas atsižvelgti. Priimti jausmą kaip savo sudėtinę dalį ir būti su juo kartu. (Arba nebūti – tai juk tavo pasirinkimas.)

Svarbiausia tai, kad vietoj to, jog kovotum su savo jausmais ir nesuprastum, kas dedasi, dabar gali gyventi taikoje, kurios taip ilgai troškai.

Gali mylėti. Gali neapkęsti. Gali daryti tai, ką bijojai daryti…

…Gali būti savimi.

Dvi smegenis naudojantis,
Danielius

19 netikėtos mintys... Prisijunk ir tu!


Justina
2 mėn. 15 d.

O as nesupratau esmes jokios. Visiskai :) net nezinau ar noriu skaityt per naujo :(

Diana Jay
2 mėn. 15 d.

Jei buciau si straipsni atradus pries … metu,sakyciau GERAS. Bet siai dienai galiu pasakyti ,kad geras tiems kam to reikia,kas su tuo dar nesusidure,nesusimaste kokios musu galimybes.O mintis galima suvakdyti,TAIP galima,tereikia pasimokyti,geriausia medituojant ;)

vitalija
4 mėn. 13 d.

Ei o ka pasakysi apie sirdies inteligencija?!Net zarnyno?Save stebeti gerai,gali buti net labai gerai..kartais nesveika.Tai jau kiek pazengusio pratimai.Dziugu,kad palietei sia tema.

renata
10 mėn. 15 d.

Kiek aš naktų nemiegojau,nes mintis sukosi ir dar toliau sukasi,nepavykstą net keletą sekundžių pabūti tuščia galva,nes tos mintis varginą,bet gal kada pavyks :) be to kol skaitau debesylą straipsnius pašaliniu minčių nėra ir tai jau gerai ,AČIŪ :)

Irma
1 m. 3 mėn.

Ką galvojai kai rašei? Kiek ilgai save stebėjai?

Danielius Goriunovas
1 m. 3 mėn.

Galvojau – kaip geriau perduoti savo mintis. Stebėjau – apie septynis mėnesius prieš straipsnį ir po jo. Jei turite omenyje, kada pastebėjau jame rašomas idėjas. :)

Inga Ingute Inga
1 m. 5 mėn.

Koks puikus dar vienas straipsnis. Ačiū už straipsnį. Apie daug ką nesusimąsčiau net. Naudinga informacija :)
Aš pagalvojau, kad sudėtinga būna ne tik, kai turi kažkokios momentinius ir ne tik jausmus, bet kai jų neturi. Tarkim, dabar yra vasara… Einu parku, matau daug mažų vaikų, laimingų porelių, o aš kaip viena taip viena. Savęs kartais pakalusiu kada įsimylėsiu.. Ir kada užgims tie laukti jausmai. :)

Danielius
1 m. 5 mėn.

Jausmų neturėjimas (arba noras juos turėti) irgi jausmas. Tik toks atvirkščias, vakuuminis. Svarbu vėlgi neužsiciklinti, nes man pačiam irgi būna pavasariais kai pakyla noras poruotis ir daugintis šioj žemėj. Tada pagaunu save, o po kiek laiko ir praeina, tiesa :))

Inga Ingute Inga
1 m. 5 mėn.

“…pakyla noras poruotis ir duagintis“ prajuokinai. :D Mane gal 10minučių buvo užklupusi bloga nuotaika, perskaičius šį komentarą pakilo. Ačiū. :)

Danielius
1 m. 5 mėn.

Nėr už ką :-D

Brigita
1 m. 8 mėn.

Man atrodo, kad metas, kad taisyklingas bėgimas prasidėtų, nes paskui galima ir nuprotėt. O faktas, kad būtina iš ciklų išeiti.

Danielius
1 m. 8 mėn.

Debesyliečiai, čia jūs galite matyti būdą lengvai užsiblokuoti Debesyloje.

Nuorodos neištrinsiu vien dėl to, kad mane stebina šis (ne)sugebėjimas pritraukti bėgimo, kaip pozityvių minčių šaltinio, prie straipsnio… Dar reikia pasistengti taip susimaut :-D

Vygintas Varnas
1 m. 10 mėn.

Kas nebuvo išprotėję, tai siūlau išprotėt.

Tada automatiškai pereini į kitą suvokimo lygį, ir čia būtent reikalinga praktika, o ne teorinės žinios.

Man seniau buvo taip, kad užsiciklindavau pastoviai, bet po to išmokau iš ciklų išeit. Blogiausia, ko gero, yra nuolat galvot apie tą patį.

Lengviausia išeit, tai perkraunant savo smegenis emociniu rašymu. 36 valandos nepertraukiamo rašymo ir tu nevalingai išeisi į nušvitimą, ir tai ką ten pamatysi bus geriau nei kelionė į kokią nors šalį.

Aišku, gali septynis metus medituot Tibete ir padaryt visam tam fundamentą.

Viso šito tikslas yra atsijungti nuo info srautų ir pamatyti koks yra pasaulis, kai tu negali gauti info srauto ir iš tavęs negali priimti info, nes tu varai informaciją, kuri yra tiesiog virš visokių proto specialistų suvokimo.

Kleinas Aleksandras
1 m. 10 mėn.

Del radiacijos, pamenu tarybiniais laikais po cernobilio paleido laisvai aukso pardavima, kad visi isigytu, manau, radiacija buvo to priezastis, o ne pagausejusi aukso gavyva. Nes iki tol net vestuviniai pagal talonus.

Danielius
1 m. 10 mėn.

Prie lito buvo geriau… Sveikas atvykęs, Delfi komentatoriau ;-)

Kleinas Aleksandras
1 m. 10 mėn.

Jau supratau del delfio.. Vilkeviciute. Niu.. o ka.. man ji afigiena :)

Kleinas Aleksandras
1 m. 10 mėn.

Mano pasaulyje as sprendziu kas yra Dievas, o kas yra jo atvaizdas. Bet zinau tik viena kova mirtis, kompromisas – viltis, Meile(px kad tai virusas) – Gyvenimas.. Ir as nematau ka cia daugiau be pridurti, ir kas cia neaisku… Taigi vadinti smegenimis gali, Dievu, kosminiu savo avatariumi, uz viska vistiek reguliuosi tu, ar leisiesi regukiuojamas kitu, atsakomybe yra tavo ir uz viska moki tik tu pats. Sorry, pagavo banga, tai va.. slystelejau, shkiaz.. Stipriai neteiskit.

Milda
1 m. 11 mėn.

O man sekasi nieko negalvot, net labai puikiai. Tereikia leisti mintims tekėti pasroviui.

Danielius
1 m. 11 mėn.

Na, bet akivaizdu, kad ne visiems tai pavyksta, nors ir nori. Pavyzdžiui man. Esu pernelyg-gilaus-galvojimo meistras :-D

wpDiscuz