Netikėti gyvenimo pokyčiai arba Debesylos atsiradimo istorija Trumpa Danieliaus autobiografija

Labas, aš Danielius! 24-verių metų mokymosi fanatikas, dievinantis nuotykius, studijuojantis statybos inžineriją KTU ir daugiau nei du metus rašantis Debesylą.

Prisipažinsiu… Nelaikau savęs labai ypatingu: patyrusiu, protingu, gražiu, juokingu ar kitaip gamtos apdovanotu. Taigi nenuostabu, kad ir rašyti apie save ne itin mėgstu.

…Tačiau vis sulaukiu laiškų iš įvairių Debesylos skaitytojų (taip, tu nesi vienintelis(-ė)), mokytojų, žurnalistų ar vos pažįstamų žmonių…

  • Danieliau, kas tu toks?
  • Kodėl tu rašai Debesylą?
  • Ko sieki iš jos ir savo gyvenimo?
  • Ar visada buvai toks, koks esi dabar?
  • O koks tavo batų dydis?…

…Taigi šiandien peržengsiu senas ribas ir papasakosiu savo istoriją.

Aš tikiu, kad šis pasakojimas gali tave įkvėpti įveikti savo senas baimes ir pradėti gyventi kitaip nei įpratai. Jei nematai šviesos rytojuje – aš galiu būti įrodymas, jog gerai pasistengus ją galima sukurti.

Nes kadaise tikrai nebuvau toks žmogus, kuriuo didžiuočiausi. Bet dabar suprantu, kad visa tai, ką išgyvenau, mane privedė prie šio momento – rašymo tau Debesyloje, augimo, mokymosi, nuotykių ir tobulėjimo.

Kitaip tariant – įvyko transformacija, kurios nesitikėjau.

Perspėjimas:

Šis straipsnis nėra atnaujintas jau ilgą laiką. Atnaujinta straipsnio versija pasirodys Kovo 11 dieną. Gali pasižymėti kalendoriuje ir tądien grįžti!

– Danielius


Iš karto perspėju: šiame įraše pasakosiu intymiausias savo gyvenimo detales. Taigi turbūt ne veltui praeitą kartą buvau toks išsigandęs rašydamas šį epinį straipsnį su 33 prisipažinimais apie save.

Viskas, ko tavęs prašau – perskaityk šį pasakojimą iki galo… Ir palik savo komentarą apačioje.

Ir nesvarbu, ką Tu parašysi: pasidalinsi savo gyvenimu, pakomentuosi manąjį ar atsakysi į kitų skaitytojų mintis. Man svarbiau, kad kažką parašytum. ;-)

Ir taip su kiekvienu jūsų žodžiu galėsiu žinoti, kad atsivėriau ne veltui.

Labas! Aš Danielius ir man malonu su Tavimi susipažinti!
Labas! Man malonu su Tavimi susipažinti!

Štai mano istorija

Viskas kaip ir įprasta mūsų gyvenimuose prasidėjo lėtai. Įsivaizduok aštuonmetį vaikį – guli jis, štai, užsikoręs kieme ant obels šakos ir akimis ryja dar vieną mokslinės fantastikos knygą. Pavasaris. Paukščiai gieda savo treles, o vaikio mama kažkur kieme laisto gėlyną.

Iš kažkur atidūzgusi bitė nutupia jam ant antakio. Tas nesuprasdamas, deja, koks tai vabzdys, grubiai nusibraukia veidą…

Toliau seka tai, ko ir buvo galima tikėtis. Akimirksniu ištinusi akis, skrydis nuo medžio šakos ant kažkokio krūmo ir velniop išskridusi knyga.

…Auč!

Toks vaikystėje buvau aš. Patologiškai nedrąsus knygų graužikas, neturintis nė vieno draugo (išskyrus brolį) ir dažniausiai vienišas savo kambaryje ką nors konstruojantis iš popieriaus bei milijono kitų medžiagų.

Prasukime laiką aštuoneriais metais į priekį.

Aš – šešiolikos metų vaikinas jau su dviem draugais ir milijonu ne-bijau-nenoriu-bendrauti „pažįstamų“. Taip pat esu tas keistuolis mokyklon vaikštantis neplauta galva, o likusias 18 valandų per parą maniakiškai paniręs į internetinius žaidimus ir begalinę pornografiją.

Šis mūsų šešiolikinis vaikis neapkenčia visų pamokų, išskyrus dailę ir fiziką. O baisiausia jam – lietuvių kalba, kurios jis nemėgsta turbūt vien todėl, kad jo mokytojos kedėje sėdėjo Hitleris su papais. Metaforiškai šnekant. Vaikis dar nenutuokia, jog po keturių metų gailėsis, nieko pamokose nesimokęs.

Vaizdas keliais metais vėliau – atsiiminėju „Metų ateivio“ apdovanojimą mokykloje.
Vaizdas keliais metais vėliau – atsiiminėju „Metų ateivio“ apdovanojimą mokykloje.

2011 metų Kovas. Arba dvejais metais į priekį.

Likus mėnesiui iki devynioliktojo gimtadienio, mažai pasikeitęs mūsų herojus pirmą kartą įsimyli. Vėlokai, tačiau bent jau ne niekada.

…Ir, turbūt kaip ir reikėjo tikėtis, ši mergina (vardu Gerda) visai manimi nesusižavi ir pasiūlo likti tik draugais. Sutrikęs ir sugniuždytas aš sutinku su pasiūlymu… O grįžęs tą vakarą namo puolu daryti tai, ką moku geriausiai – naršyti internetus ieškodamas atsakymo „Kaip ištrūkti iš draugų zonos“.

Atsakymo tuomet man taip ir nepavyko rasti, tačiau netyčiom aptikau begalinius puslapius, seminarus, mokymus ir knygas apie merginų kabinimą bei saviugdą.

Tuomet dar nenutuokiau, ką man tai reikš ateityje. Aš tik bandžiau susigrąžinti (ar teisingiau sakyti – apgauti) savo pirmą meilę, kuri man buvo abejinga.

Tačiau mėnesiu vėliau…

Velniai žino kokiu būdu (taip, aš dar vis nenutuokiu, ką manyje matei, Laimona) mūsų herojus sutinka antrąją merginą. Balandžio ir gegužės mėnesiai nuo to laiko jam vis dar mėgstamiausi metuose.

Birželį (irgi nežinia kaip) baigiu mokyklą ir paseku gerai pramintu taku – pirmu numeriu įrašau statybos inžinerijos specialybę. Antro numerio nerašiau, nes nieko kito tiesiog nesugalvojau.

Likusią vasaros dalį pradeda veikti kažkokia magija, gal įtakota jaunos meilės, o gal begalinių internetinių saviugdos straipsnių. Pats netikėdamas savo pasikeitimais pamirštu žaidimus (tai lengviau nei manoma), pradedu rūpintis išvaizda, o mano gyvenime vis daugiau vietos atsiranda laiko naujiems iššūkiams.

Bet rugpjūčio 31-ą dieną, grįžus iš šeimos atostogų Kretoje, mano 300 laimės dienų baigiasi. Išsiskiriu su pirmąja mergina ir įstoju į statybos inžineriją. Prasideda studentavimo era.

2012 metų sausis. Pusę metų į priekį.

Šį mėnesį pirmą kartą pagalvoju, kad studijuoju ne tai, ką išties trokštu ir mieliau užsiimčiau rašymu ar kitokia kūryba. Tačiau pabijau ką keisti ir tęsiu ką daręs: piešiu fantastinius žemėlapius, mokausi bendrauti su merginomis ir tyrinėju religiją krikščioniškuose Alfa mokymuose.

Per tuos metus mažai kas keičiasi. Tačiau po 70+ pasimatymų  su skirtingomis merginomis (taip, aš skaičiavau) ir daugiau nei 300 naujų pažinčių (šį skaičių tik spėju) pradedu suvokti, kad merginos irgi žmonės… Cha. Tau gal juokinga, tačiau man tai buvo naujiena.

Dar pusmečiu vėliau vėl viskas keičiasi.

Jau antrakursis mūsų herojus visą savo laisvalaikį leidžia skaitydamas ir asmeniškai išbandydamas patarimus iš puslapių kaip Zen Habits ar Art of Manliness. Tobulėjimas ir mokymasis jam tampa gyvenimo dalimi.

Tų metų rugsėjį aš sutikau antrą savo gyvenimo merginą, tačiau greitai su ja išsiskyriau… Ir tuomet tapome geriausiais draugais, kuriais esame iki šiol. Taip, tai nutinka ne tik filmuose.

Spalį iš mokymosi repertuaro išmetu merginų kabinimo studijas. Tą mėnesį suvokiau, kad man to nebereikia – merginų nebebijojau, o ir neliko ką daugiau toje srityje atrasti. Aišku, vietos tobulėjimui buvo, tačiau to, ką turėjau – pakako.

…O lapkritį sukuriu naują tinklaraštį ir jį pavadinu Debesyla.

Taip pradžioje atrodė Debesyla. Dabar gražiau, ar ne?
Taip pradžioje atrodė Debesyla. Dabar gražiau, ar ne?

2013 metų vasaris. Arba dar keturiais mėnesiais priekin.

Debesyla pradeda įgauti savo spalvą. Nors pirmais jos mėnesiais rašiau nedaug, o ir temos neturėjau… Vasarį tai pasikeitė – Debesyla gavo pirmąjį šūkį ir misiją.

„Nuo šiol gyvenk lengvai kaip debesis!“

Kažkur šią mūsų istorijos akimirką aš pradedu ieškoti panašių tinklaraščių į Debesylą. Angliškų randu begalę (įskaitant temą įkvėpusį Zen Habits)… Tačiau lietuviškų (ir kokybiškų) ne tiek daug. Taip, tuo metu jau buvo rašoma „Super Gentis“, bet tai buvo tik išskirtinumas…

Pradedu suvokti: mėšlą rašyti gali bet kas, tačiau pateikti tikras, išbandy-tas, moksliškai ar bent asmeniškai patikrintas žinias sugeba retas.

Bet tai neatbaido manęs nuo išsikeltos misijos. Ir nenužudo pasiryžimo, jei jau rašyti, tai rašyti kokybiškai. Nors šis kelias ir yra sunkesnis nei kopijuoti tekstus ir citatas bei klijuoti tai ant nuotraukų su mašinomis ir papais (kaip originalu)… ;-)

Pamažu bėga mėnesiai, o Debesyla tai lėčiau, tai greičiau auga. Keičiasi ir mano rašymo stilius bei gabumai. Gali, štai, palyginti mano progresą nuo pirmojo straipsnio (kurio specialiai netaisau) iki naujausio. Debesyla pamažu pradeda garsėti Lietuvoje.

Prasukime laiką iki šiandienos.

Debesyla tapo mano dalimi. Ir tikiu, kad ji kartu tapo bent trečdalio jūsų, Debesyliečiai, dalimi. Visgi jūs ateinate čia, skaitote, mokotės, komentuo-jate ir augate. Argi nepavadintum Debesylos namais ar bent mokykla?

Kadaise vienas vaikis turėjo mažytį pomėgį skaityti knygas, užsikorus medyje. Tačiau viskas išaugo iki puslapio, enciklopedijos ar žurnalo (nesvarbu, kaip pavadinsi), jungiančio šimtus tobulėti bei augti trokštančių žmonių.

Ir štai…

Prieš kelias savaites su Tilda žiūrėjau G. Varno spektaklį „Biografija“. Tai buvo vienas geriausių mano kada matytų spektaklių… Su velniškai geru klausimu, kuris ilgai nekrenta iš galvos.

„Jei galėtum pakeisti savo gyvenimą, ar žinotum, ką jame keisti? Ar norėtum?“

…Ir kuo toliau mąstau, tuo labiau įsitikinu, kad visgi ne – nežinočiau, ką keisti savo gyvenime.

Nors mano gyvenimas nebuvo nuostabus, nors jis dar nėra visiškai toks, kaip svajoju (norisi uždirbti iš Debesylos)… Tačiau viskas atvedė mane iki šio taško. Kiekvienas mano sprendimas atvedė iki to, kad rašau tau šį atvirą laišką… Ir kuriu Debesylą. Kuriu savo gyvenimą. Padedu jums.

Aš tikiu, kad jei skaitai šį tekstą, tu turbūt nelabai kuo skiriesi nuo manęs. Taip, tavo gyvenimas yra kitoks, bet  tu irgi esi Debesylos dalis. Tu mokaisi, augi, tobulėji, turi tikslų ateičiai, iššūkių dabarčiai… Trokšti kurti savo gyvenimą ir gyventi be didelių vargų.

Tu esi Debesylos dalis. Lygiai kaip esu aš.

Ir nors mano pasakojimas čia sustoja, jis nesibaigia. Mūsų gyvenimai atvedė mus iki šio bendro taško pasaulyje… Dabar galime žiūrėti į ateitį drąsiai. Nes praeitis buvo praeitis, o ateitis neša tik gėrį, kurį tereikia tik pasistengti ir pagriebti.

O kas dabar?

O dabar… Na, visų pirma, ačiū už tai, kad perskaitei šį mano rekordiškai ilgą pasakojimą. Į jį sudėjau visą savo širdį ir stengiausi nepagražinti nė menkiausios dalelės. Stengiausi kartu ir įkvėpti tave augti – tikiuosi tai pavyko. :-)

Viskas, ko dabar tavęs prašau – palik komentarą apačioje.

Nesvarbu kokį. Tau tai neužtruks nė akimirkos (nors jei nori pasidalinti ir savo pasakojimu – prašom!)… O su kiekvienu jūsų atsiliepimu galėsiu žinoti, kad atsivėriau ne veltui.

Taip pat, jei dar nesi Debesylos prenumeratorius, skatinu ją prenume-ruoti paspaudus raudoną mygtuką žemiau. Taip galėsi gauti pranešimus apie naujausius Debesylos įrašus tiesiai į savo „namus“ – el. paštą.

O dabar, perduodu žodį Tau, Debesylieti! :))

– Danielius

279 netikėtos mintys... Prisijunk ir tu!

avatar
Rikiuoti pagal:   naujausius | seniausius | mėgstamiausius
DeividasK
DeividasK

Truko ne vienerius metus, tai yra 24-erius gyvenimo metus (nors dabar man jau 26) kol pagaliau supratau paprasta dalyką, kad reikia būti SAVIMI, būti ŽMOGUMI, kuris yra lygus kitam ŽMOGUI. Būti TIKRU, o ne „miniažmogiu“. Gerbti ir mylėti kitą taip, kaip to pats trokšti. Elgtis taip, kaip norėtum, jog su Tavimi elgtusi. Daryti tai, ką širdis/vidus sako, o ne ko kiti nori ir savo tiesa „skatina“ (Nors dar nemanau, kad pats tai gyvenime darau, bet Tikrai darysiu). Skamba paprastai, bet tik „skamba“, tam reikia daug darbo su savimi (visais savo kampais ir pusėmis), žinių, minčių, patirčių, pojučių, emocijų (karčių ir saldžių), vienam sunku, bet kai matai, jog gyvenime ne toks esi vienas, daliniesi tuo, sukuri Teisingą aplinka apie save, renkiesi tinkamai Sau, viskas keičiasi tik į gerą, visomis prasmėmis.

Džiaugiuosi už kiekvieną, kuris eina Savo Asmeninės gyvenimo kelionės keliu ir stengiasi dalintis, įkvėpti, sujudinti tą sumautai per ilgai užsistovėjusią/užšalusią „emociją“ pas kitus, kurie dar vis žiūri į veidrodį ir supranta, arba dar kolkas ne, bet supras,nes gyvenimas per trumpas, kad „kažkas“ čia ne taip, lyg ir Aš čia, bet ne, „kažkas“, „kažkur“, „kažkodėl“ čia ne taip.

Danieliau, Tavo mintys, (JŪSŲ/Komandos) darbas sukuria gerą jausmą viduje.

Rūta
Rūta

Ačiū už atvirumą, kuris padeda kurti ryšius su skaitytoju ir labiau pasitikėti rašytoju.

Lukas Savickas
Lukas Savickas

Šauni istorija! Fenikso (tavęs) įkvėpti žmonės gali daug daugiau… Lai pakyla jie iš pelenų ir sukonstruoja mūsų – šį pasaulį!

Danielius Goriunovas
Danielius Goriunovas

Ačiū, Lukai! :)

Kristina
Kristina

atėjau čia pirmą kartą.. ir ši istorija nustebino, pirmiausiai dėl jauno rašančiojo amžiaus :) smagu:) Smagu, kad turi kuo pasidalinti su kitais. Bandysiu dažniau užeiti :)

Danutė
Danutė

Pirmas įspūdis: Linksma, nes
1.Viskas pažįstama, nes esu mokytoja
2. Esu lietuvių kalbos mokytoja :) ir kai kuriems esu Hitleris :) . Ne visada ir mokiniai objektyviai sugeba įsivertinti (kurie sugeba, tie mane ir vertina).
Be to,
1. Savo amžiumi labiau tinki į anūkus nei į sūnus (savo laikmečio stebėtojo žvilgsniu vertinu tavo mintis)
2. Nepaisant amžiaus skirtumo, išgyvenau panašius „pragarus“ (per įvairias paieškas išbridau)
3. Sunku patikėti, jog turėjai problemų, susijusių su lietuvių kalba.

J.Mindaugas
J.Mindaugas

Aš esu įsitikines, kad kiekvienas žmogus yra prigimtinai užprogramuotas būti nevykeliu kol neatranda savo kelio.

Tau jį pavyko atrasti, man dar ne, bet tikiu,kad ir aš ir visi kiti kurė skaito tavo blogą atrasime savo kelę.

O tą savo kelę atrasti galima sujungent gyvenimo taškus. (Kaip Steve Jobs kalba savo video)
Tu savo taškus sujungiai. Aš dar juos tik jungiu

Danielius Goriunovas
Danielius Goriunovas

Ačiū, Mindaugai. Pavyks ir tau! :)

R.S.
R.S.

taip ir norisi parodyti savo klasiokams gamer’iams. Gal pasikeistų įkvėpti istorijos?

Danielius Goriunovas
Danielius Goriunovas

Galima. Nors per prievarta jų nekeisčiau – nei jiems nuo to geriau, nei maloniau. Viskas savu laiku. Arba niekada. Bet tai jų gyvenimai, mes galime tik duoti pavyzdį, jei labai norisi :)

Rūta
Labas, Danieliau Debesuotasis :) pamačiau tavo paskelbtą naują straipsnį apie geriausius ir įdomiausius tinklaraščius tobulėjimui Facebook „Norintiems tobulėti“ grupėje, ir, žinoma, susidomėjau. Taip atradau tavąjį debesyla.lt. Ačiū už nuoširdumą rašant šį straipsnį apie savo metamorfozę, netgi su asmeninio archyvo nuotraukomis. Nuoširdumas visada paperka. Bent jau mane.;) Tavo tinklalapio kol kas nespėjau patyrinėti daugiau, bet tikrai tai padarysiu artimiausiu metu, nes vėl grįžta noras domėtis savęs tobulinimu, skaityti literatūrą, kuri plečia akiratį, saviugdos knygas ir straipsnius, pradėjau vėl dirbti prie topalaipsniui, neskubant (pasiskolinau keletą idėjų iš tavo kolegų, kurie taip pat rašo tinklaraščius, skirtus žmonėms, kurie nori siekti saviugdos bei iš seniai skaitytų savipagalbos knygų. Manau, kad tavo tinklalapyje taip pat rasiu labai pravarčių idėjų, tiesą sakant, jau radau – minėtąjį geriausių tobulėjimui dedikuotų tinklalapių sąrašą, kuris ir atvedė mane į tavo Debesimis puoštą erdvę (nepyk, jei Debesylos vardo kilmė kilęs ne tiesiogiai nuo debesų ir aš interpretuoju klaidingai. Jeigu taip ir būtų, visgi tik įdomiau, ar ne? Juk visi tuos pačius dalykus regime ir apibūdiname skirtingai…:) )). Tad noriu padėkoti tau už puikų, kantriai „atsijotą“ sąrašą, už nuoširdumą pasakojant savo istoriją, kaip gimė debesyla.lt ir kaip tu atradai pats save bei už šmaikštų+patrauklų prenumeratos pasiūlymo būdą. Pralinksmino tavo „Gauti gėrio“… Skaityk toliau...
Danielius Goriunovas
Danielius Goriunovas

Ooooohooooo! Ačččiūūūū, Rūta! Jau skaitau tavo blogą, bo įdomiai skamba :))

šešiolikmetė
šešiolikmetė

„Prašviesinai“ mąstymą. Gera suprasti, kad ne aš viena esu tokia intravertė, nuolat besidominti tikslų siekimu, ieškanti motyvacijos, gyvenimo prasmės apibrėžimų, visokiausių minčių ir citatų. Kai apsidairau aplinkui, atrodo, kad tik ekstravertai „iškyla“, pradedu nebesuprasti, kas esu ir ar išvis verta tokiai būti.. Ačiū už padrąsinimą!..

Viktorija L.
Viktorija L.

Hey, šaunu, kad tave atradau ;) Aš rašau čia: http://vviikkccee.blogspot.lt/ Būsiu dar viena debesylietė, kuri DUOS GĖRIO sau ir kitiems ;) Vienas iš Beprotiškų tikslų ir bus – „Savo bloge aprašyti pirmą susiėjimą su Debesyla“ :)

Raimondas

Aš kažkada seniai taip pat susimastęs buvau dėl pokyčių galimybės, o jei galėčiau ką pakeisti? Dažniausiai šis klausimas iškyla mums sunkiausiomis akimirkomis, apimti nevities ar nesėkmių laikotarpyje… Bet visgi blaiviu protu mastant, jei ką pakeitę ar išties dabar būtumėme tokie išmintingi, ar turėtume tuos pačius draugus ar mylimuosius…(svarbius mums žmones). Viskas kas mums nutinka, tai nutinka ne be priežasties, veiksmas = atoveiksmis, nes mūsų likimas keičiasi kiekvieną akimirką… Man buvo malonu perskaityti šį kaip ir daugelių jau Debesyloje parašytų kitų straipsnių, tai išties suteikia išminties, sutelkia susimastymui, su pagarba Raimondas.

Julija
Julija

Kaip zmogui siekianciam tobuleti palinkesiu prasmingesniu svaloniu.. Beja dar norisi pridurt, kad gyvenimas ne visada buna nuostabus, o juolab labai daznai pakripsta visai nenumatyta linkme nepaisant to kiek pastagu ir energijos idedi… Tad linkiu patikrti tikra gyvenima.. Nesuplanuota..

Astra
Astra

Saunu, kai zmogus atsiveria, taip jis eina tobulejimo linkme. Sekmes, Danieliau!
O as.gyvenime si bei ta buciau dariusi kitaip-jei tuo metu tureciau dabartine patirti

Ieva Vas
Ieva Vas

Gražus, nuoširdus straipsnis :) kažkas yra pasakęs, kad ne iš lengvo gyvenimo geri ir gabūs žmonės užauga. Kuo toliau, tuo labiau tuo įsitikinu. O pačiai truputuką baltai pavydu kaip šauniai tau sekasi vystyti puslapį ir pritraukti skaitytojus. Guodžiuosi, kad pati dar tik pabaiginėju pirmą pusmetį ir kada nors pavyks ir man. Ir šis straipsnis puikus postūmis pirmyn :) Ačiū!

Austėja
Austėja

Įkvėpi keisti savo gyvenimo ritmą! Ačiū ^^

Valerija
Valerija

Debesylą atradau visai neseniai, prieš 1,5 sav, bet jaučiuosi taip lyg būčiau kokiam anoniminių saviugdoholikų ir bendraminčių pasaulyje, kuris duoda TIEEKKK DAUG, kad žodžiais tai labai sunku nusakyti… Ačiū Danieliui už šį gėrį.. sėmės jam!

Daliukė
Daliukė

Puikus projektas, jauniems ir ne tik…. žmonėms, kurie pasimetę ir turi visokių problemėlių. O beje, ar yra žmonių, kurie neturi jokių problemėlių? Ar kas tokį pažystat?
Vienas geriausias būdas išsikalbėti,
o kitas geriausias būdas padėti kitiems, nes tada veikia vienas visatos dėsnis : kai tu padedi kitiems pagalba tau ateina savaime.

Raima
Raima

Perskaičiau apie tave, debesylos kūrėjau. Ir ką galiu pasakyti…
Tikiesi, kad ne veltui atsivėrei. Nors trykšti jaunatvišku optimizmu, noru būti reikalingas, padėti savęs auginime ne tik sau, bet ir kitiems, tuo pačiu kaip ir visi kiti mirtingieji žmonės prisibijai visiškai atsiverti. Taip, šiais kaukių laikais, tai rizikinga. Bet tavo rizika pasiteisino. Nuostabu, kad dar yra tokių žmonių: paprastų ir grynų, nebijančių pasakyti tiesos apie savo nepopuliarumą.
Tavo atveju, nepopuliarumas lygu išskirtinumui.
Linkiu ir toliau žavėti debesyliečius savo laisva, banguojančia ir išskirtine mintimi.

P.s. Pamaloninai suprasdamas, kad ir moteris yra žmogus ☺.

Ramune
Ramune

Perskaiciau dar tik tavaja istorija, uzkabino. Zinau, skaitysiu ir kitus straipsnius :) Smagu, kad jaunas zmogus taip pozityviai i viska ziuri ir iesko saves. Reikes parodyt Debesyla sunui. Jis 19-os taip pat prasideda didysis gyvenime ieskojimas -SAVES.

Renata
Renata

Skaičiau su šypsena :)
Smagu, kai yra žmonių, kurie į pasaulį žiūri optimistiškai nusiteikę… Gaila, kad tokių labai mažai :)

Danielius Goriunovas
Danielius Goriunovas

Ačiū, Renata! Sveika prisijungus! :)

wpDiscuz