Kaip atrasti save ir išgyti feisbukitą? Arba 33 dalykai, kurių nežinojai apie mane

Skaityk toliau!

Perspėjimas: Šiandien išeisiu iš savo įprastos patogumo erdvės ir pasidalinsiu faktais apie save, kurių niekas pasaulyje nežinojo.

Didžioji dalis šių prisipažinimų man labai intymūs,
todėl buvo sunku juos parašyti.

Viskas, ko tavęs prašau: perskaityk įžangą iki prisipažinimų. Ir tada komentaruose apačioje pasidalink vienu dalyku apie save, kurio taipogi niekas nežinojo. Ačiū!

Ar kartais jautiesi:

  • Pasiekęs mažiau nei aplinkiniai?
  • Žmogumi, kurio niekas išties nepažįsta?
  • Pats nesuprantantis, kas toks esi?
  • Ar nerandantis, kuo esi IŠSKIRTINIS?

Gali būti, kad susirgai Feisbukitu.

Taip, tai žodis, kurį ką tik sukūriau. Ir kadangi esu šio žodžio kūrėjas, gaunu progą jį apibrėžti:

Feisbukitas – savaime plintanti psichologinė liga. Pasižymi sutrikusiais savęs ir aplinkinių vertinimo sugebėjimais. Ligos simptomai: liūdesys, depresija ir sumenkusios asmeninio augimo galimybės.

Skamba baisiai? Ir turėtų. Tiesa, laimė – tai išgydoma.

Ką tu PAMIRŠTI kai vertini kitus ir save?

Trumpa užduotis:

Prisimink tą vieną itin sėkmingą, visapusiškai labai šaunų, protingą
bei šimtus gerbėjų sutraukiantį asmenį.

Taip, TĄ šiknių, kuriam šiek tiek, ar labiau nei tiek, pavydi sėkmės ir mielai norėtum susikeisti vietomis. 1

Kaip jį/ją vertini? Palygink, ką pasiekė tas asmuo ir ką pasiekei tu.

Ar jauti tą nemalonų jausmą, apimantį tave?

Nežinau kaip tau, bet man nuo tokių lyginimų darosi tik liūdniau – norisi bėgt į virtuvę ir sugriaužti kokį kilogramą sausainių.

Be abejo, nemaža dalis to, ką prieš akimirką palyginai, nėra lygiavertiška. Jie juk patyrė visai kitokius išgyvenimus nei tu. Arba jiems tiesiog labiau sekėsi… Kažkur mintyse, tikrai taip save guodi.

Bet ar įsisąmonini?

Čia bėda ne lyginime. Bėda atsiranda, kai PAMIRŠTAME, kodėl mes atrodome ir esame skirtingi.

…Ar kodėl tau atrodo, jog kitiems sekasi geriau? Tai gerai iliustruoja šis dviejų su puse minučių trukmės filmukas:

Tai kaip atrasti tikrąjį save?

Realus gyvenimas vs Facebookas
Realus gyvenimas vs Facebookas

…Kokia feisbuko dalis blogiausia?

Ne, ne ta, jog jame pilna reklamų, jog jis rodo tik tai, ką pats nori rodyti ar kad jo dizainas klaikus. 2

Didžiausia feisbuko ir bet kokio kito socialinio tinklo bėda, jog čia NĖRA blogų naujienų.

Leisk, paaiškinsiu. Įsivaizduok, kad nuvykai į savo geriausio draugo gimtadienį. Ir jame pasidarei 300 su trupučiu fotografijų.

Klausimas. Jas visas įkelsi? O gal atrinksi tik gražiausias ir geriausias?

Be abejo, renkiesi tą variantą, kur atrodai geriau. Beveik visi žmonės renkasi rodyti geresnę savo pusę, kai tik jie gali rinktis.

Tai juk natūralu – malonu kai tu ar kažkas su tavimi susijusio patinka kitiems.

(Plačiau, anglų kalba: Need of Esteem, Reciprocal liking.)

Tik čia atsiranda trys problemos:

  1. Taip sukeliamos iliuzijos, kad tau einasi geriau, nei yra iš tiesų.
  2. Taip sukeliama gerų patirčių (gražių nuotraukų, video, muzikos…) infliacija. Išties geros naujienos praranda vertę.
  3. Ir galiausiai, mažos bėdos pradeda atrodyti milžiniškos.

Matant tik gerus dalykus, pradedi jų nebevertinti. Dar geresnių dalykų paieškos veda į liūdesį bei depresiją. O blogi dalykai pradeda atrodyti neproporcingai siaubingi.

Tavo pasaulio vertinimas griūna ir viskas atrodo tik blogiau. Gali net nebūti blogai, o tik atrodyti, jog taip yra. 3

Aš tau šito patirti nelinkiu. Todėl siūlau:

Atsiverk. Parodyk tikrąjį AŠ savo šeimai, draugams ir visam pasauliui.

Pamiršk blogus dalykus, pamiršk ir gerus. Išvis, pamiršk viską. Vietoj to – pateik grynąjį save. Grynuolį be pakeitimų ir patobulinimų. Visgi, tik parodant TIKRĄJĮ save suprasi, kad nesi vienpusis žmogus.

Tik taip suprasi, kad ir kiti nėra vienpusiai.

Tik atsiveriant tapsi tikruoju savimi.

Taigi, štai tau užduotis:

  1. Nusileisk į šio straipsnio komentarus apačioje.
  2. Ir pasidalink vienu faktu apie save, kurio niekas pasaulyje iki šiol nežinojo. Tai gali būti bet kas.

…Svarbu tik, kad būtų teisybė ir nuoširdu. :)

O jei jau tai padarei – dalis, kurios laukei:

33 faktai, kurių nežinojai apie mane. Arba koks yra tikrasis Danielius.

  1. Aš mėgstu išsidirbinėti it koks idiotas. Kiekvieną mielą dieną.

    Taip, tai aš. Džeimso bondo poza dovanojantis pienę.
    Taip, tai aš, Džeimso Bondo poza gimtadienio proga dovanojantis pienę.
  2. 2013 metų rugsėjį bandžiau gauti karinį laipsnį, tačiau greitai apsigalvojau, pabūgęs kario priesaikos Lietuvai.
    Tų metų birželį buvau rimtai susidomėjęs išbandyti jaunesniųjų karininkų vadų mokymus, perėjau visus medicininius patikrinimus ir išbuvau juose lygiai mėnesį.

    Mečiau juos nes tikėjau, jog mokymams (ir likusiai kario karjerai) reikia šimtaprocentinio pasiryžimo eiti iki galo. Pasišventimo, kurį jau buvau skyręs menui. Galėjau tęsti mokymus, bet galimybės atsisakiau.
  3. Aš dievinu tvarką ir tvarkymąsi.
    Tvarkymas yra vienas didžiausių mano hobių. Daiktų, duombazių, minčių, idėjų, žmonių ir kitų sistemų. Tai man patinka – sudėlioti daiktus į jiems geriausias vietas, išmesti visą, kas trukdo gyventi.

    Aš tai taip mėgstu, kad tvarkaus ne tik savo, bet ir draugų namus. Aišku, jei jie dėl to nepanikuoja, kaip bepročiai. 4
  4. Nepatekau į dailės gimnaziją nes man trūko vaizduotės.
    Ar bent tai buvo oficiali priežastis. Kai buvau 11-kos (būsimas penktokas), krikštatėvai bandė mane prakišti į Kauno dailės gimnaziją. Nepraėjau paskutinio išbandymo – natiurmorto piešimo.

    Nežinau ko iš manęs tenai tikėjosi, nes natiurmorto piešimas lygtais nėra tokia veikla kur reikia daug vaizduotės… Ar klystu?
  5. Man patinka rankomis gliaudyti graikinius riešutus.
    Argi tai ne smagu? Paimi ir gniaužai, o gniaužant traška! Traiškau priremiant prie stalviršio, traiškau tarp pirštų, traiškau dantimis.

    (Beje, išgliaudytų riešutų pirkimas man atrodo kaip riešutų valgymo ceremonijos šventvagystė!)
  6. Kartą mane atstūmė mergina. Tada pradėjau mokytis bendravimo ir merginų kabinimo mokslo.
    Buvo laikai kai bendravimas su moteriškomis būtybėmis man buvo kančia. Tiesiog nežinojau ką joms pasakyti.

    Po to skaudaus atstūmimo pradėjau mokytis Neurolingvistinio programavimo (NLP) 5 ir bendravimo psichologijos, kad tai daugiau nepasikartotų. 

    Išties turėčiau dėkoti tai merginai (Gerda, jei tai skaitai – tai tu), nes tik dėka jos atsikračiau bendravimo baimių. Ačiū.
  7. Aš kartais tiek dirbu, kad pamirštu pavalgyti.
    Tai mano dietos dalis. Kam valgyti vakarienę, jei yra tiek neperskaitytų knygų ir neparašytų straipsnių?
  8. Iš manęs išeitų siaubingas redaktorius.
    Aš galiu tekstą perskaityti 5 kartus ir vis vien praleisti krūvą rašybos bei skyrybos klaidų. Tai lyg koks užkeikimas! 6
  9. Aš tris metus kūriau fantastinę enciklopediją… Kol ją pamiršau.
    „Pasaulis – tai romanas, žemėlapių komplektas ir enciklopedija viename. Tikram fantastikos gerbėjui.“

    Toks buvo šios kūrybos šūkis. Tris metus kūriau ir perkūrinėjau milžinišką fantastinę enciklopediją. Dar ir dabar galite rasti jos nebaigtą enciklopediją internete: „Pasaulis“.

    Kurdamas taip ir nespėjau į šią enciklopediją sudėti visų idėjų. Didžioji dalis kūrybos nuslūgo atskiruose lapuose, stalčiuose.

    Pasaulio klimato zonos
    Pasaulio klimato zonos. Originalas (milžiniškas)
  10. Iš šešių mano artimiausių draugų, keturios yra merginos.
    Aš net pats nežinau kaip tai nutiko. Bet pasirodo, kad moku geriau bendrauti su merginomis, nei vaikinais.

    (Arba tai kuo susiję, kad su 3 iš 4 merginų pirmą kartą susitikau pasimatymuose. *kosteli, kosteli*)
  11. Kartą su mokyklos draugu Ernestu susprogdinom kavinės klozetą.
    Pasirodo vanduo klozete nespėja užgesinti degančios petardos. Kas galėjo pagalvoti? Dar dabar pamenu bėgimą pro kavinės duris, skersai Vilniaus gatvę ir atgal į mokyklą. Daugiau ten neužsukom.Priežastis? Ai, kam reikia priežasties 15-mečiams pypliams?
  12. Kai buvau 13-kos metų vos nenusisukau galvos.
    Matematika: dviratis + status kalnas – šalmas + važiavimas žemyn + vanduo = velniškai prasta kombinacija. Katastrofos metu sugebėjau prasiskelti galvą kaktoje IR pakaušyje.
  13. Mano maisto ruošimo įgūdžiai (iki visai nesenai) buvo tragiški.
    Rimtai – sudėtingiausias receptas, kurį mok4jau, yra virti ir pakepti makaronai be padažų. O kartą kepdamas blynus sugebėjau juos pamiršti pusvalandžiui ir grįžęs rasti angliukus ir daug dūmų.Geriau maistą ruošti pramokau sulaukęs 24-rių su trupučiu. Maždaug prieš pusmetį nuo šios akimirkos. :) 7
  14. Aš moku Žaliojo agurkėlio dainelę mintinai ir dainuoju ją kai lyja.
    Jei dar nematei šio animacinio, štai ištrauka su dainele:
  15. Aš mėgstu vaikščiodamas dainuoti ir dainuoju visur.
    Pavyzdžiui Laisvės alėjoje, kokiam miške ar Akropolyje. Repertuaras nuo senojo mokyklos himno, iki Frank Sinatra “Strangers in the night” (dievinu šią dainą).
  16. Mano muzikinis skonis klaikus ir aš tuo patenkintas.
    Klausau Lady Gaga, Caravan Palace, Čaikovskio gulbių ežero, Frank Sinatros ir viso tarpuose. Mano muzikos grojaraštis – žanrų kakofonija.
  17. Prieš kelis metus aš maniau, kad esu aseksualus.
    Tiesą sakant, dar ir dabar tai manau, bet jau nesu toks tikras. Gali būti, kad aš tiesiog esu pilkai-aseksualus – jaučiantis seksualinį potraukį, bet tik po artimo bendravimo.

    P.S. Atleisk už tokį formalumą, man tiesiog nejauku kalbėti šia tema.
    Kiek žinau aseksualai laikomi net didesniais iškrypėliais, nei homoseksualai. Tai neprideda drąsos apie tai kalbėti garsiai.
  18. Aš praleidau metus gyvenimo vien tik žaisdamas video žaidimus.
    Ir ne, aš neturiu omenyje, kad žaidžiau žaidimus vienerius metus. Turiu omenyje, kad sudėjus visą žaidimų laiką gautusi bent metai GRYNAI žaidimų. Tai daugiau nei 10 tūkstančių valandų.

    Septynis metus ar buvau milžiniškas žaidimų maniakas. Nuo visiems žinomo Lineage II, iki ankstyvos paauglystės Runescape, iki vėlyvos paauglystės World of Warcraft.

    Tai kurį laiką buvau aš. Ir taip, tai elfas su ausimis.
    Tai kurį laiką buvau aš. Ir taip, tai elfas su kiškio ausimis.

    Pagal mano žaidimų statistiką, kurią vedžiau vos tris metus iš tų septynių, aš pražaidžiau, mažų mažiausiai, 5 mėnesius savo gyvenimo. Grynai.

    Tik atradus naują hobį – mokytis bendravimo su merginomis, aš sumažinau žaidimams skiriamą laiką. Išties dar vis kartais pažaidžiu, bet dabar žaidimai sudaro vos valandą per savaitę. 8  Daugiau ir neiškenčiu.

  19. Aš kartais būnu milžiniškas žioplys.
    Pavyzdžiui prieš pusmetį parašiau 10-ties tūkstančių žodžių ilgio romaną… Ir jį netyčia ištryniau iš kompiuterio bei atsarginės saugyklos Google Drive vienu metu. Apie egzaminus į kuriuos ateidavau per vėlai ar pamirštus gimtadienius net nekalbėsiu.
  20. Man Holivudo filmai patinka labiau, nei nepriklausomų studijų.
    Nežinau, gal aš tiesiog iš filmų tikiuosi kokybės ir smagios pramogos. Filmai juk tam ir sukurti – pramogai. Minčių man geriau suteikia knygos ar pokalbiai su žmonėmis.
  21. Aš niekad nesupratau poezijos.
    Atleiskit, poetai, bet jūsų rašliavos man yra visiškai nesuprantamos. Žinau, kad yra žmonių kuriems patinka poezija, bet nesu vienas iš jų.
  22. Aš ne visada darau tai ką turėčiau daryti.
    Aš kiekvieną savaitę skaitau KRŪVAS knygų, straipsnių ir kitų tekstų apie sveikesnį gyvenimą, produktyvumą ir karjeros kūrimą… Bet ne visada tai ką man pataria sugebu laikytis. Labai dažnai neiškenčiu ir nepadarau visko kaip man galbūt būtų geriau.
  23. Kartais aš taip nekenčiu savo žadintuvo melodijos, kad noriu jį išmesti pro langą. 
    Ar dar reikia komentarų? Tu turbūt irgi tai rytais patiri.
  24. Man patinka stebėti savo atvaizdus veidrodžiuose ar languose.
    Atspindžiai mane dažnai užburia. Kažkodėl tais momentais pasijaučiu tarytum būčiau filme.
  25. Aš mėgstu mokytis ir galiu visą dieną praleisti enciklopedijose.
    Esu knygų žiurkė ir tuo didžiuojuosi. Dažniausiai pradėjęs paprastu klausimu apie tai kada grįžta strazdai (taip, tokie mano kasdieniniai klausimai), per Vikipediją nukeliauju iki Kinijos istorijos.

    Mokymasis kartu yra ir viena iš priežasčių kodėl aš rašau. Čia man dar daug vietos augti rašyboje, tinklaraščio priežiūroje ar skaitytojų (taip, tai jūsų) bėdų išsprendime.sasiuviniai-2
  26. Aš dažnai tikiu, kad jeigu nepasiruošiu iki galo, aš suklysiu.
    Nepamenu kada paskutinį kartą dariau kažką naujo, bet tam nesiruošiau dvigubai ilgiau, nei derėtų. Pavyzdžiui pirmą kartą virdamas kiaušinį (turbūt paprasčiausias visų laikų receptas) aš pusvalandį internete žiūrėjau video kaip tai padaryti.

    Net nekalbu apie tinklaraščio įrašus – tuos rašau 8-10 valandų. Ir taip, žinau, kad tai beprotiška. Logikos aš ir pats nerandu, bet tai man tiesiog įprasta.
  27. Aš kartais galiu būti velniškai užsispyręs.
    Ir dažnai man tai būna ne į naudą. Virdamas tą kiaušinį aš galėjau paklausti tėvų kaip tai daryti, bet aš norėjau tai “padaryti pats”. Nujaučiu, kad mano užsispyrimas daryti dalykus savaip yra kančia mano artimiesiems.
  28. Ar minėjau tai, kad mano atmintis prasta?
    Jei tu su manimi kažką planavai, o aš neužsirašiau – manyk, kad aš jau tai pamiršau.
  29. Aš dar neragavau alkoholinio gėrimo, kurio skonis man patiktų.
    Ir aš jau pradedu manyti, kad alkoholis išvis nėra skanus, o žmonės kurie jį geria, geria visai ne dėl skonio.

    (Tiesa, tai nepaaiškina alaus ar vyno gurmanų.)

  30. Gali būti, kad aš turiu dvylikamečio skonio receptorius.
    Aš niekad neragavau skanaus alkoholinio gėrimo, mėgstu karamelinius ledus su lazdyno riešutais, dievinu makaronus, apelsinus ir tiesiog neapkenčiu žuvies patiekalų. Ai, ir taip, aš kartais valgau šokoladinius dribsnius pusryčiams.
  31. Kai buvau vaikas itin mėgau užsiimti įvairiais rankdarbiais.
    Tai turbūt mano mamos įtaka – mūsų namuose visada buvo krūvos medžiagų, popieriaus, siūlų ričių ir adatų, klijų ir dažų. Dar ir dabar man patinka pačiam pasidaryti įvairius daiktelius.
  32.  Aš noriu išmokti megzti, bet niekaip neprisiruošiu to daryti.
    Gal kas įsivaizduojate kur rasti vyrų mezgėjų klubelį Lietuvoje? Ar tiesiog mezgėjų klubelį kur Kaune? Tai būtų man šioks toks postūmis nusimegzti tas pirštines, apie kurias visada svajojau.
  33. Aš šią akimirką bijau ir jaudinuosi.
    Rašant šiuos žodžius man šiek tiek dreba rankos. Nes aš bijau.

    Aš nežinau kaip tu įvertinsi šiuos mano prisipažinimus. Aš net neįsivaizduoju kokios tavo reakcijos tikėtis.

Bet gal tai tik geriau?

…Gal tik bijodamas pajaučiu, kad esu gyvas?

Aš neįsivaizduoju kaip atsiliepsi. Ir prašau tik vieno – prisijunk prie manęs.

Pasidalink bent vienu dalyku apie save, kurio taipogi niekas nežinojo.

Štai ten, komentaruose apačioje.

Tavo,
Danielius


  1. Pavyzdžiui, mano atveju tai būtų Andrius Užkalnis ar Haruki Murakamis.

  2. Nors tai irgi jo bėdos.

  3. Plačiau angliškai: Why Generation Y Yuppies Are Unhappy.

  4. Žinote, kas esate. Jums daiktai yra gyvenimo priežastis, be kurių eitumėte šokti nuo tilto. Dėl to taip ir nervinatės, kai kas prie jų liečiasi… ;-)

  5. Kuris NĖRA mokslas ir prašau nedaryk šios klaidos, kaip dariau aš.

  6. Šį tekstą taiso nuostabi redaktorė Agnė Giniotytė. Be jos – būtų prasčiau.

  7. Padėjo tai, kad išsikrausčiau į nuosavus namus atskirai nuo tėvų. Nėra mamos, yra įgūdžiai!

  8. Beje, gali pridėti mane per Blizzard: Debesyla#2681. Dar vis pažaidžiu World of Warcraft.

706 netikėtos mintys... Prisijunk ir tu!

avatar
Rikiuoti pagal:   naujausius | seniausius | mėgstamiausius
Klaidas
Klaidas
Mmm, tiesa sakant nežinau ar daug kas skaitys, bet… Danieliau ačiū už straipsni!! Tai va, dauguma rašo apie baimes ir pan.. O aš turiu tiek visko, kad net nežinau nuo ko pradėti…xD 1. Turiu 5 seses ir 1 broli.. Buvo nelengva augti kartu, bet, kai jau beveik visi suauge, turėti tokia gausia šeima yra kažkas vau!! Kai buvau 10 metu pirmasis mano pačio pagamintas patiekalas buvo keptos bulvės… Ir žinot ką? Niekas jų nevalgė nes buvo pusžalės bulvės ir per daug druskos… Tai teko pačiam kapot jas… Bet dabar kai aplankau namiškius ir pagaminu, jie nesustoja valgyt!! Ir prašo pasakyt, kaip gaminau :D Beja negaminu, pagal kažkokius receptus, viska improvizuoju. 2. Esu Homoseksualus žmogus, kuris turi 100% palaikyma iš šeimos, esu atviras ir apie mane žino visi mano draugai. Dėl to džiaugiuosi kad sugebu atsirinkti draugu rata. 3. Mokykloje teko kesti patyčias 4-6kl, kol viena diena, supratau, kad man to jau gana. Ir išauso ta diena, susigrumiau su savo klasioku ir ji nugalėjau. Nuo tos dienos pradėjo viskas keistis aplink mane. Nors ir susilaukdavau patyčiu, gyvendamas vaikų namuose, bet netiek daug. 4. Taip, gyvenau vaiku namuose 3 metus, kai tėtis žuvo auto avarijos metu. Sulaukes 18 metu išėjau iš jų.… Skaityk toliau...
Turong
Turong

Ne kasdien pamatysi visą žmogaus gyvenimo istoriją ir taip atvirai. Dėkui už pasidalijimą.

Andrius
Andrius

Čia tai bent! Ačiū, Klaidai, už tokį stulbinamą atvirumą. Tavo gyvenimo istorijai tobulai tinka pavadinimas „Kaip atrasti save ir būti laimingu“. Žinoma buvo daug skaudžių dalykų, kai kurie labai pažįstami, bet gal jie užgrūdina (siaubas, kaip nekenčiu šito posakio)… Baltai pavydžiu dėl 2,7,20 punktų :) Ir nuoširdžiai linkiu, kad Tavo svajonė išsipildytų su kaupu! :)

Danielius Goriunovas
Danielius Goriunovas

Oh tu peklos, kiek prirašei! Tai čia tau ačiū, Klaidai! :)

Jolita
Jolita

Prieš dvi dienas mane aplankė mintys, kad facebookas tikrai žlugdo mane, liūdina ir aš kitiem pavydžiu visų tų gerų dalykų. Nejučia tai tampa tarsi ir mano siekiamybė. Aš nebejuntu ir nesiekiu, ko iš tikrųjų noriu tik aš pati. Išsiregistravau. Grįžau namo ir negalėjau žaisti candy crush, tai vėl grįžau į facebooką. bet kiekvieną nuostabiai saulėtą ar apniurusį rytą aš eiinu į darbą per Baltąjį tiltą ir sakau sau: „neskubėk, pajusk, pamatyk visa tai, kas aplinkui. Žmonės skuba, lekia ir nemato nieko. Vis prisimenu vieną klausimą iš Paulo Caelo istorijos – Heikeli, ar matei šįryt dangų?. Aš stengiuosi jį pamatyti, džiaugtis ta akimirka ir neskubėti gyventi – to į facebooką neįdėsi – aš turiu daugiau ne kiti – aš mačiau šįryt dangų, bet ar tu jį matei?

Romas
Romas

Nesu toks laimingas, koks atrodau aplinkiniams. Sukuriu pasaulį ir pats juo patikiu ir skaudžiai trenkiuosi į žemę, kai kas nors parodo mano realybę.
*Dievinu muziką;
*Dievinu fotografiją;
*Nemyliu savęs;
*Myliu vienintelę moterį, kurią vistiek sugebu nuvilt, įskaudint ir pažemint, pats to nesuprasdamas.
*Dažnai nekenčiu savęs, nes nemoku su savimi gyventi.

Laura
Laura

Mano galvoj Tumeno shou idėja kilo dar prieš jį pamatant. Kai su klase nuėjome pažiūrėti filmo vos iš kėdės neiškritau, atrodė, kad kažkas pastatė filmą pagal mano įsivaizdavimą.

Marius
Marius

Labas Romai, skaiciau tavo si komentara ir man atrodo jog cia as esu tu tiesiog viska iki smulkmenu aprasiai kaip jauciuosi ir elgiuosi as
As esu sokiruotas… ar issiprendei sias savo problemas jei taip tai kaip??? prasau parasyk man

Ieva
Ieva
1. Kartais jaučiuosi kaip iš filmo „Trumeno šou“ – lyg mano gyvenimo problemos būtų surežisuotos ir visi tik spoksotų, kaip aš jas įveiksiu. Rimtai, kartais jaučiuosi lyg mane, kas visą laiką stebėtų. 2. Nemyliu žmonių, kurie man yra artimi, kuriuos matau dažnai ir t.t., bet „spangstu“ dėl tų, kurie mano aplinkoje yra nauji, bet kuriems aš turbūt visai nerūpiu. 3. Dažnai įsivaizduoju pokalbius, susitikimus su man patinkančiais žmonėm. 4. Nemėgstu fotografuotis. 5. Nekenčiu savo facebook’o profilio nuotraukos, bet dėl 4 punkto nenoriu jos keisti. 6. Nekenčiu radijo M-1, kai žmonės gali paskambinti ir pasakyti, kas pas juos gero, o jiems atsako „kaip smagu“, „kaip jums gerai, sėkmės“ ar panašiai. Atrodo taip netikrai ir veidmainiškai ir t.t. 7. Noriu numirti ir pajausti, kas yra mirtis. Su niekuo negaliu apie tai pasikalbėti, nes dauguma bijo mirties. O aš ne. 8. Nežinau, kuo būti. 9. Bijau puodų, keptuvių ir kitų nesąmonių, nes jie tik svyla ir dega. Net kiaušinienės nemoku iškept. 10. Kartais sukuriu man visai gražiai atrodančių daiktų, bet bijau, kad gal tai visai negražu kitiems arba apskritai tai nesąmonė ir tik laiko gaišimas. 11. Kartais bijau, kad esu nenormali (esu pažinojusi keletą tikrų ligonių su sutrikusiu mąstymu ar panašiai. Gal todėl…),… Skaityk toliau...
Vai
Vai

Aš galvojau, kad esu vienintelė kalbant apie ,,Trumeno šou“. Smagu rasti tokį patį.

Sil
Sil

Ir man taip gan dažnai atrodo! Anksčiau dėl rimtesnių dalykų, o pastaruoju metu vis krenta akin mažos smulkmenos, pavyzdžiui, jei einu anksti į darbą ir miestas atrodo visiškai tuščias, tai būtinai prieš akis išdygsta automobilis bei užkliudo kelią :D
Lyg jį kas pasiuntęs būtų.

Dija
Dija

Nemoku atsipalaiduoti. Visą laiką kontroliuoju savo elgesį ir apmąstau kiekvieną tariamą savo žodį…

Usotsu
Usotsu

Visiškai tave suprantu! Nesugebu atsipalaiduoti ir tai užknisa. Ir neįsivaizduoju, kaip galėčiau tai pakeisti.

Aivaras
Aivaras

Sveikas,
darbuose jauciuosi geras vidutiniokas, visus darbus darau iki galo ir atsakingai, bet jauciu, jog kazkas, tikrai padarytu daug geriau, nes man niekada nebuna 100% idomu. Noreciau rasti ta sriti ar ta hobi, kur man butu ypatingai idomu, kur galeciau nuolat tobulintis gerinti kompetencija, tapti tos srities zinovu ir megautis darbu, bet… :)

Danielius Goriunovas
Danielius Goriunovas

Geri norai. Aš užtrukau, kol radau saviškius – taigi kantrybės! :)

Tomas
Tomas

Sveiki visi. Man 33 metai ir jau beveik dešimtmetį esu priklausomas nuo sporto lažybų. Nors jau tai yra vieša paslaptis visiems artimiesiems ir atrodo turėtų būti jau man pačiam lengviau. Jau kokie metai artimieji mano kad aš baigiau savo lošimus ir pats stengiuosi to nebedaryti, bet būna kad kartas nuo karto imu ir paslystu… Pats puikiai suvokiu kad nieko gero iš to nėra ir nebus bet ir vėl trūkt už vadžių ir vėl iš pradžių. Apgaudinėju toliau ne tik save bet ir artimuosius. Bet vis tikiu kad išaus ta diena kai tikrai galėsiu valdyti savo silpnybes.
Apie praradimus net baisu pagalvoti. Jei ne priklausomybė tai gyvenčiau kuo puikiausiai ir nereiktų sukt galvos dėl kiekvieno dabar uždirbamo cento.
Na bet dabar džiaugiuosiu kad tėvai mane palaiko padeda ir stengias suprasti mane. Ačiū savo tėčiui kuris manimi tiki.

R.P.
R.P.

Esi tikrai nepaprastas žmogus, Danieliau! Perskaičiusi tavo prisipažinimus ir pasijaučiau tarsi pažinočiau tave jau seniai. Štai net keletas prisipažinimų, kuriais aš norėčiau pasidalinti:
1) prieš metus maniau, kad esu biseksuali, bet dabar manau, kad vis dėlto vaikinai man patinka labiau. ( slapta žaviuosi visa vyriškąja gimine, bet to niekada neparodau)
2) Esu „Simpsonai“ fanatikė. Esu mačiusi absoliučiai visas serijas ir iš pirmos ( ne pristatymo) minutės galiu papasakoti apie ką ji bus.
3) Bijau, kad man taip ir nepavyks parašyti knygos.
4) Dievinu vienatvę, asmeninę erdvę, nors kartais draugija būna geriausias vaistas nuo liūdesio.
5) Sergu depresija ir geriu antidepresantus ( niekas, tik šeima žino, mamai griežtai prisakė niekam daugiau nesakyti, nes ….. suprantate.)
6) Rengiu vieno žmogaus ( tik manęs) vakarėlius.
7) Laukiu iš kitų pirmo žingsnio, nors ir manau, kad tai nesąžininga kito žmogaus atžvilgiu.
8) Noriu, bet bijau, užkalbinti patikusi vaikiną.

Danielius Goriunovas
Danielius Goriunovas

Ačiū už atvirumą, R! Sveika prisijungus! :)

Lapė Snapė
Lapė Snapė

Man 37, bet dar niekada nesu patyrusi orgazmo (na, gal tik vienąkart pusiau)

chika
chika

Sios ispazintys paskatino irgi kai ka prisipazinti.
1. Tik dabar atradau debesyla google ieskodama searche ivedusi kaip atrasti save
2. Vis griztu prie minciu ir nerandu atsakymo savyje ka as noriu veikti gyvenime, kokia noriu uzsiimiti veikla. Del to jauciuosi nelaiminga ir gyvenanti neprasmingai.
3. Noriu sukurti savo versla,bet velgi trukdo 2 punktas.
4. Noriu atrasti laiko ir lankyti kalanetikos treniruotes,bet nedristu prasyti pagalbos,kad vyras pabutu su vaiku. Tuo paciu nenoriu jo palikti,nes apima kaltes jausmas…
5. Kartais atmintyje nuseda ikyrios mintys,kurios issipilde veliau. Nelaiminga mintis,kai man piktas vyras palikejo tureti neigalu vaika. Laiminga: kai ant lapo dar budama studente surasiau savybes,koki noriu sutikti vyra ir isteketi.
6. Siuo metu bandau mintimis isivaizduoti jausma,kai jauciu pilnatve ir atrandu savo megstama sriti. Tikiu minciu galia.
7. Daznai pasiduotu negatyvioms emocijoms ir imu skustis nereiksmingais dalykais. O kai ta pati daro kiti labai erzina. Vis pasizadu sau to nebedaryti.
8. Keleta metu vis susirasydavau Metu tikslus ir ties ispildytais dedavausi varnele (vertetu prie to grizt).
9. Vienais is tokiu metu,turejau suki „sakyti TAIP,neatsisakyti galimybiu“. Buvo is ties idomesni metai.

Roberta
Roberta

Keli faktai, kurie pirmieji atėjo į galvą:
1. Turiu ypatingai keistą atmintį – atsimenu dalykus, kurie nėra reikšmingi, o tai, ką reiktų atsiminti, visad pamirštu
2. Viskam darau sąrašus
3. Turiu apie 20 išsinešimo puodelių (iš ,,Statoil“, ,,Coffee inn“ ir t.t.)
4. Vorų bijau labiau nei mirties
5. Labai greit „prisirišu“ prie žmonių
6. Eidama gatve (jei nėra žmonių) įsivaizduoju, jog esu kokios dainos vaizdo klipe ir pradedu itin tyliai dainuoti

Asta
Asta

Man labai patiko jusu 6 punktas.Pabandysiuir as, nes taip pat megstu paniuniuoti, o kai niekas negirdi (masinoje ) irgi dainuoju :)
Na del sarasu -tai man irgi pazystama,sudarau ivairius sarasaus darbu ,pirkiniu ..

Laimute
Laimute

Na gerai pabandysiu ir as cia kazka prisipazinti :D Nors manau gal niekam cia neidomu :))) na bet vistiek… Megstu prisifantazuoti ir paskui ta fantazija ispildyti, na pvz.: prisisneku kad jau nusipirkau bilietus i Kanarus, nors faktiskai nieko nenusipirkau, ir tada turiu pirktis bilietus ir varyti i Kanarus :)))) o karta pamelavau kad gyvenu senamiesti bute per du aukstus, ir pamirsusi pasikvieciau i svecius na ne senamiesti ir ne per du aukstus :))))) oi tada issisukinejau kaip galejau :) geda!!!! Kodel taip darau beveik nutuokiu, nes nenoriu atrodyti prastesne ir jeigu pasnekovas jauciu yra pranasesnis uz mane pradedu meluoti-fantazuoto. O kaip su tuo kovoti nezinau… Eiti pas psichologa gal? :D

Zivile
Zivile

as nemoku vaziuoti dviraciu ir plaukti…tai tikrai keisti dalykai, kai esi 26-eriu metu ;)

Audrone
Audrone

Aš irgi nemoku nei dviračiu važiuoti, nei plaukti, o metų man daugiau nei Tau, Živile, bet tikiu, kad Tu moki daugybę kitų dalykų kurių nemoka kiti. Ko apie save niekam dar nesakiau: dėl dviračio ir plaukimo daug kas irgi nežino; be to, daug kalbu, nes sunku išbūti tyloje su kitais. kai ryte atsibundu noriu vėl tik užmigti, neseniai padariau klaidą pakeisdama darbą, neprisipažįstu; kartais užeina pykčio priepuoliai.

Edgaras
Edgaras

Super straipsnis! Privertė pažvelgti į save, savo vidų iš naujo. Prisipažinsiu, jog rašau tai jau perskaitęs Tavajį sąrašą. Iki to kažkaip niekas neatėjo į galvą.
Pradėsiu nuo to jog kaip ir Tu, mano draugų sąrąše (taip draugų,jų turiu tik kelis. Visi likę tik pažįstami. Tokia jau yra mano „sistema“) didžioji dauguma yra merginos. Nežinau kodėl, tačiau aš daug geriau sutariu su merginiomis, jos man supratingesnės bei moka geriaub išklausyti. Būtent dėl to visi aplink galvoja jog man puikiai sekasi su merginomis, tik niekas nesupranta kaip aš jau 3 metai nesusirandu jokios antrosios pusės. O tai yra todėl, jog iš tiesų nesijaučiu patogiai su jomis bendraudamas , nebent tai yra man artimas žmogus ir žinau jį iš anksčiau.
Taipogi, esu greit „atsileidžiantis“ žmogus. Turiu omenyje, aš visad kupinas gerų idėjų. Užsibrėžiu tikslų, viską suplanuoju, imuosi to, įsivažiuoju ir… Tiesiog dingsta noras kažką daryti. Kažko imtis. Tada sustoju, sukuriu kitą planą ir vel viskas iš naujo. Taip nutinka labai, labai dažnai. Ir tai stabdo mane gyvenime.
Trečioji paslaptis, tai, jog aš be galo mėgstu vienas pasivaikščioti, su ausinėmis ausyse, muzika ir savajoti. Galėčiau turbūt eiti kelias dienas,bei naktis taip…

Priklausoma nuo rašymo
Priklausoma nuo rašymo

Aš dažnai užstringu savo susikurtame, išgalvotame pasaulyje ir užmirštu tikrąjį savo gyvenimą. Aprašinėju jį kaip knygą. Turiu veikėjus, visą erdvę… Atrodo, tiesiog, negalvoju apie nieką kitą, kaip tik apie sekančius savo veikėjų žingsnius. Vieną iš veikėjų sugretinu su savimi. Ir rašydama „knygą“ visa tai jaučiu, visus jausmus, kuriuos kuriu, ir tie dirbtini jausmai darosi stipresni nei tikrieji. Per keletą metų tapau priklausoma nuo savo kuriamos istorijos tobulinimo. Nejaučiu tikrovės. Tik tą nenuvaldomą potraukį rašyti ir rašyti, ir kurti, ir toliau, dar pusvalandį… Mano akys nuo to labai kenčia, bet alternatyvų nerandu.
Negaliu to atsikratyti – bet ir nenoriu, nors žinau, kad reikia. Myliu savo gyvenimą, juo mėgaujuosi ir laimingai žingsniuoju tolyn. Tik jo nematau. Nes esu savo „knygoje“.
Velniop.

Dovilė
Dovilė

Paradoksalu, kad teisiu ir kaltimus artimus žmones, stengdamasi juos pakeisti, bet taip juos tik skaudinu, o svetimams stengiuos būti gera ir visaip verčiuos per galvą, kad tik jiems galėčiau padėti.

Hristina
Hristina

Dažnai būdama viena namuose šnekų su savimi ir įsivaizduoju, kad iš mane ima interviu. Be to, esu žiauri maksimalistė. Nežinau, ar tai yra normalu.

*
*

Didžiausia gyvenimo baimė, taip niekada ir nesuprasti kas esu iš tiesų. Nepažinojimas savęs mane varo į neviltį, kuomet nesinori su niekuo bendrauti nes papraščiausiai kaip gali suprasti kitą, jei nesupranti savęs? Visą gyvenima žavėjausi menu, maniau, kad tai yra vienintelis dalykas, kuris gali išgelbėti pasaulį, tačiau kaip ir dauguma tolau nuo savo prigimties ir kaip ir daugelis tapau pilka mase sėdinčia darbe prie kompiuterio monitoriaus ir nuolatos rysio zonoje esancio telefono. Žinau, kad esu ne ten, kur turiu būti, bet pažadėjau, kad šį kartą nekeisiu darbo tol, kol nesužinosiu kur yra mano vieta.

Danielius Goriunovas
Danielius Goriunovas

Retorinis klausimas: O ar kas nors žino, kas jie IŠTIES tokie?

(Bo aš nežinau. Tačiau jaučiuosi laimingas. Gal ne žinojime bėda?)

Vaida
Vaida
Net nesitikėjau, kad reikės taip pasukti galvą, kad atrasti dalykų, apie kuriuos niekas nežino. Pasijaučiau lyg atversta knyga. Tačiau… (sugrįžau prie šito sakinio, jau pabaigusi rašyti) kai pradėjau rašyti, atradau daaaug AŠ ir atrodo šį sąrašą galėčiau tęsti dar ilgai.. – Esu sarkastiška ir kandi, bet dažniausiai už to slepiu nepasitikėjimą savimi, baimę… Taip lengviau. – Norėčiau viską mesti ir pasileisti į kelionę po kalnus, bet esu „gera mergaitė“, kuri atrodo turi gyventi pagal taisykles, – Be galo nemėgstu pasipūtusių žmonių. Turiu visišką jiems atmetimo reakciją, nes jie sukelia daug neigiamos emocijos vien savo kalbomis ir buvimu. Dažniausiai tada įsijungia ignoras ir tokiam žmogui pakeisti savo padėtį mano atžvilgiu galėtų tapti misija.:D – Bijau klysti. Tai stabdo nuo labai daug dalykų. – Nemoku vertinti šeimos, nes manoji man atrodo chaosas, kuriame labai mažai tiesos, tikrumo ir gyvenimo džiaugsmo. Apsilankymas namuose yra tik pareiga. Nors labai stengiuosi pakeisti savo būseną, nes tikiu, kad nuo manęs irgi daug priklauso, bet esu tik mamos vaikas, kuris nesupranta kitų. – Savo vaizduotėje kuriu labai daug… Žmonės, veiksmai, įvykiai… Visi nuostabūs scenarijai, kurie ir lieka tik galvoje. O kartais, manau, išeitų daug gražių dalykų pamėginant paversti juos realybe. P.S. Jeigu vaizduotė įsijungia kelyje, dažnai pagaunu… Skaityk toliau...
Ieva
Ieva

Skaičiau šias mintis ir pasijaučiau taip, lyg jos būtų mano parašytos… Kokie sutapimai!

Princesė
Princesė

1. Keičiu nuomonę kas kelias minutes
2. Manyje gyvena dvi sielos, kurios nuolat pešasi: ta pasileidusi „bledė“ ir Šventoji Mergelė Marija
3. Iš teiginio nr.2 stojasi klausimas, ar galiu vadinti save padoria mergina, jei permiegu su nepažįstamuoju? Ir ar verta save stabdyti šioje srityje, jei nesi įsipareigojusi jokiam pasaulio vyrui (išskyrus tėtį, aišku:))?

wpDiscuz